Tačiau, pasak buvusio Lietuvos energetikos ministro, „Gazprom“ valdant Latvijos dujotiekius, galėtų kilti sunkumų, perduodant dujas iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo į Latviją bei Estiją.
„Aš tikrai to neatmesčiau (akcijų įsigijimo - BNS), tai yra „Gazprom“ sprendimai. Jau vien požeminė saugykla yra svarbi ir išlaikyti šį objektą „Gazprom“ yra naudinga ir, juo labiau, turint kontrolę Latvijoje. Estijos dujų ūkis tampa riboto savarankiškumo - net pastačius Klaipėdoje suskystintų gamtinių dujų terminalą ar dujų jungtį su Lenkija, „Gazprom“ kontroliuojant dujotiekius Latvijoje, perduoti dujas į Estiją gali kilti kliūčių“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Pasak jo, „Gazprom“, jei valdytų dujotiekius Latvijoje, galėtų riboti dujų tiekimą Estijai, nes šios šalies SGD terminalo projektas kelia abejonių. Kita vertus, anot A.Sekmoko, vargu, ar jis stengtųsi riboti dujų tiekimą, nes būtų galima imtis teisinių priemonių.
„Jei kalbėtume apie suskystintų gamtinių dujų terminalą Estijoje - matyčiau labai nedidelę jo galimybę. Jau pakankamai ilgą laiką buvo bandoma tartis dėl regioninio terminalo. (...) Dabartinis siūlymas, kad terminalas būtų ir Estijoje, ir Suomijoje, yra abejotinas, ir abejotina, kad Europos Komisija skirtų finansavimą abiems terminalams. Juo labiau, kad net sprendimo nėra. Komisija paprasčiausiai sutaupys pinigų ir gal ne pagal konsultantų rekomendacijas, bet saugumas bus užtikrintas“, - tikino jis.
Anot jo, Latvija nesitiki perimti Inčukalnio dujų saugyklos iš „Gazprom“, tad Rusijos bendrovė artimiausiu metu iš kaimyninės valstybės tikrai nesitrauks.
„Manau, kad iš tikro situacija Latvijoje yra visiškai kita ir abejočiau, kad „Gazprom“ skubės trauktis. Vienas labai svarbus elementas, kad „Gazprom“ valdo požeminę gamtinių dujų saugyklą Latvijoje ir, kiek man teko kalbėti su Latvijos politikais, jie nesitiki perimti saugyklą, nes, jų žodžiais tariant, bandant perimti ją, „Gazprom“ atiduotų, tačiau ištrauktų vamzdžius. Taip buvo pasakyta“, - sakė A.Sekmokas.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas „Verslo žinioms“ penktadienį teigė, kad visos Baltijos valstybės turėtų spręsti, ką daryti dėl E.ON parduodamų „Latvijas Gaze“ akcijų.
„Man atrodo, kad „E.ON“ akcijų pardavimo neturėtume palikti savieigai: Baltijos šalys turėtų susėsti rimtų derybų, kad išnagrinėtų šią problemą regioninės rinkos plėtros ir vartotojų interesų požiūriu“, - sakė R.Švedas.
Latvijos premjerė Laimdota Straujuma pareiškė, kad E.ON už „Latvijas Gaze“ akcijas prašoma 220 mln. eurų (760 mln. litų) kaina yra neadekvati ir „apie sandorį tokia kaina nė kalbos nėra“.
E.ON gegužę už 390 mln. litų pardavė jo valdytas „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. Dar 118 mln. litų jis gavo už 11,8 proc. „Lesto“ akcijų.
„Gazprom“ už „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas kitą savaitę gaus 417,1 mln. litų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
