Portalas 15min paviešino VKEKK pirmininke 2010 –2015 m. dirbusios D. Korsakaitės parodymus, kuriuose ji teigia, kad Prezidentės administracija darė politinį spaudimą Komisijai, siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas bei nustatant šildymo kainas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas naujienų portalui tv3.lt pakomentavo, ką tokie parodymai gali reikšti Lietuvai ir, ar jie nėra iš piršto laužti.
Įtaka bylai – didžiulė
A. Sekmokas pabrėžia, kad net deguto šaukštas medaus statinę sugadina. Tad net jei ir bus surinkta daugybė faktų ir įrodymų Lietuvos naudai, dviejų liudininkų net ir nepagrįsti teiginiai gali smarkiai paveikti bylą Lietuvos nenaudai.
„Manau, kad toks liudijimas prieš Lietuvą arbitraže yra labai rimta, nes kaip ten bebūtų, Korsakaitė buvo nepriklausomo reguliatoriaus vadovė ir tai labai silpnina Lietuvos poziciją arbitraže. Aišku, reikia žiūrėti iš teisininkų pusės, kokie argumentai surinkti, bet toks liudijimas gali nulemti arbitražo baigtį ne Lietuvos naudai. Ir, kaip suprantu, panašios pozicijos laikėsi ir ponas Jankauskas. Tai dviejų reguliatoriaus vadovų pozicija švelnesnė ar stipresnė gali baigtis milijoninėmis išlaidomis Lietuvos mokesčių mokėtojams“, – komentuoja buvęs energetikos ministras.
Įtarimai krenta ant buvusių VKEKK vadovų: negatyviai vertino Lietuvos energetinę nepriklausomybę
Vis dėlto ar D. Korsakaitės išsakyti kaltinimai yra tiesa, patvirtinti niekas negali. Tačiau A. Sekmokui šie liudijimai kelia nemažai klausimų. Pasak jo, jei tariamas spaudimas ir buvo, kaip nepriklausomo reguliatoriaus atstovė D. Korsakaitė turėjo šį klausimą viešai kelti jau tuo metu – tokia jos tiesioginė pareiga.
„Kadangi tas nebuvo padaryta tuo metu, tai švelniai tariant kelia nemenkų abejonių, kiek toks spaudimas galėjo būti.
Antras dalykas, Korsakaitės pozicija visada kėlė tokių truktelėjimų pečiais, nes ji visą laiką laikė griežtą poziciją valstybės įmonių atžvilgiu: elektros tinklų, skirstomųjų tinklų, perdavimo operatoriaus. Kai eidavo kalba apie strateginius projektus, visiškai į jokias diskusijas net nesileido, tuo tarpu jokių sankcijų ar „Vilniaus energijai“, ar „Lietuvos dujoms“, kurios tuo metu „Gazprom“ buvo valdomos, ji visiškai netaikė.
Buvo surinkti argumentai, buvo pateikta Stokholmo arbitražui eilė argumentų ir faktų, kad „Gazprom“ nepagrįstai taikė didelius tarifus, tuo tarpu VKEKK šito nematė. Tai, švelniai tariant, kelia nuoskaudą“, – prisimena A. Sekmokas.
Apskritai vertindamas tiek D. Korsakaitės, tiek V. Jankausko vadovavimą Kainų komisijai, buvęs energetikos ministras prisimena, kad jų pozicija itin svarbiais Lietuvai klausimais visada buvo negatyvi.
„Galiu pastebėti tiek, kad tiek Korsakaitės, tiek Jankausko pozicija Lietuvos energetikos strateginių projektų atžvilgiu visą laiką buvo negatyvi. Jų pozicija į Lietuvos energetikos nepriklausomybę visada buvo negatyvi, tai reiškėsi konkrečiais sprendimais, o ypač daug pasisakymais, ypač Jankausko. Deja, taip buvo“, – patikina A. Sekmokas.
BNS jau rašė, kad pati prezidentūra nekomentuoja šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sakė, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų.
„Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas. Tai yra konfidencialus, komercinis ginčas, kurį iniciavo privati įmonė, pas mus žinoma kaip „Dalkia“, dėl Vilniaus šilumos ūkyje priimtų sprendimų dar prieš 5 metus. Žmonės, manau, gerai prisimena, kas yra „Dalkia“, kas yra „Icor“, kokios viso šito pasekmės. Arbitražo procesas yra uždaras ir bet koks komentavimas, viešas aptarinėjimas gali būti traktuojamas kaip proceso pažeidimas ir gali turėti tam tikras pasekmes“, – antradienį interviu Žinių radijui teigė M.Lingė.
