Vakar daugelis daug atidžiau, nei premjero Gedimino Kirkilo pagiriamąjį žodį savo vyriausybei, sekė parlamentaro G. Mikolaičio neblaivią „odisėją“ Seimo koridoriais. Sklido kalbos, kad išgėrę buvo ir kai kurie kiti socialdemokratai.
Jo elgesiu pasipiktinusi konservatorė Irena Degutienė teigė, jog per visą savo darbą Seime nemačiusi tokios atmosferos.
Portalo „Balsas.lt“ pakalbintas parlamentaras ir buvęs Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas liūdnai sutiko su kolege. „Esu įsitikinęs – per keturias mano kadencijas vyrauja viena tendencija – Seimo drausmė vis blogyn“, - apgailestavo jis.
Parlamentaras pasakojo, jog problemų dėl alkoholio parlamente kildavo ir 1992-aisiais. „Gal tada dėmesys ne taip buvo kreipiamas... Bet aš prisimenu ir garsųjį rašytoją, ir kitus“, - svarstė A. Salamakinas.
Pasak jo, Statute nenumatyta nei kas gresia už dalyvavimą posėdyje išgėrus, nei kaip tai nustatyti. A. Salamakinas skeptiškai vertino galimybes tikrinti parlamentarus alkotesteriu.
A. Salamakino teigimu, tokiu atveju reikia atsakyti į klausimus, kaip daryti patikrinimus, kas gali paliepti Seimo nariui pasitikrinti. Galiausiai, reikėtų nustatyti ir ką daryti, jei paaiškės, kad apkaltintasis girtumu yra blaivus. „Juk politikui svarbiausia reputacija. Ar jis galėtų po to kreiptis į teismą?“, - klausė A. Salamakinas.
Be to, jis minėjo ir kitą šio klausimo pusę – reikėtų nustatyti leistiną alkoholio ribą. Parlamentarams neretai tenka dalyvauti priėmimuose, kur siūloma ir alkoholio. Taigi, įtvirtinus tikrinimą alkotesteriu, tektų apsispręsti ir dėl to, ar leisti taurę vyno, ar ne.
A. Salamakinas skeptiškai vertino draudimą prekiauti alkoholiu Seimo kavinėje. „Kas mes – vaikų darželis, kad nežinotume, kiek galime išgerti ir ar apskritai galime?“, - kalbėjo buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.
Paklaustas, ar komisijai teko anksčiau nagrinėti panašias problemas, parlamentaras teigė, jog ne – jis prisiminė tik vieną sykį, kuomet socialliberalas Kęstutis Skamarakas vaikščiojo po Seimo salę su brendžio buteliu ir vaišino parlamentarus. Jis stebėjosi, jog viską matęs posėdžio vadovas į tai niekaip nereagavęs, todėl tekę įsikišti pačiam A. Salamakinui.
Socdemo teigimu, Seimo nariams itin svarbi etika, todėl komisija turėtų sekti jų elgesį ir pastebėjusi kažką netinkamo nagrinėti.
Dabar, anot jo, į Etikos ir procedūrų komisiją dažniausiai kreipiamasi dėl to, jog „kažkas kažką kažkam“ ne taip pasakė. A. Salamakino teigimu, jis tokių skundų savo pirmininkavimo metu net nenagrinėdavęs ir taip atpratinęs parlamentarus kreiptis. „Seime diskutuojama – todėl neretai pasikarščiuojama, pasakoma kažkas aštresnio“, - kalbėjo socialdemokratas.
Kita komisijos nagrinėjamų nusižengimų sritis – viešųjų ir privačiųjų interesų derinimas. Tačiau čia problemų iškyla mažiau.
Anksčiau komisija tikrindavo ir parlamentarų lankomumą – be pateisinamos priežasties praleidus daugiau nei trečdalį posėdžių, grėsdavo algos sumažinimas. Tačiau pakeitus Seimo statutą, leidžiama praleisti daug daugiau. Todėl dabar komisijos nariai tiesiog užpildo eilutę „nė vienas Seimo narys nepraleido daugiau posėdžių nei leidžia limitas“.
Pasak jo, šioje kadencijoje sunkiau išskirti ir didžiausius pravaikštininkus. Praėjusioje jis įsiminęs V. Uspaskich, kuris teisindavęsis apsilankymais ambasadose. Pagautas meluojant ir supratęs, kad posėdžių lankyti nepavyks, V. Uspaskich paprasčiausiai atsisakė algos, pasilikęs tik kanceliarinėms išlaidoms skirtas lėšas.
A. Salamakino teigimu, Etikos ir procedūrų komisijos poveikio priemonės ribotos – ji gali pareikalauti parlamentaro atsiprašymo, įspėti jį ar paprašyti išvaryti iš salės. Tačiau apkaltai komisijos sprendimo nepakanka – už ją turi balsuoti parlamentarai.
„Didžiausia mūsų poveikio priemonė – viešumas“, - sakė parlamentaras.
