Garsiosios statybos – UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ boteliai Kuršių nerijoje kelia vis daugiau aistrų.
Raginantys vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, priimtą dar 2010 m. ir įpareigojantį nugriauti Preiloje neteisėtai pastatytus vadinamuosius Sabonio botelius, siekia, kad jie būtų sulyginti su žeme, o tarp priežasčių, kodėl taip reikia daryti, nurodo ne tik tai, kad teismo sprendimus reikia vykdyti, bet ir tai, kad kitu atveju gali būti sukurtas precedentas įteisinti ir kitas nelegalias statybas.
Kita vertus, netrūksta ir tokių, kurie palaiko Vyriausybės poziciją su neteisėtų pastatų savininkais susitarti taikiai ir įteisinti statinius. Savo poziciją jie motyvuoja pasikeitusia situacija – teismo sprendimas priimtas remiantis ankstesniuoju generaliniu planu, kuris jau nustojo galioti, o naujieji teritorijų planavimo dokumentai šioje vietoje leidžia statyti tokius pastatus, kokie yra pastatyti. Jie taip pat primena, kad nusprendus pastatus griauti, su jų savininkais tektų atsiskaityti mokesčių mokėtojų pinigais.
A. Sabonis: prašau baigti mane šmeižti
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis penktadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad boteliai buvo pastatyti turint visus leidimus, o juos statė ne jis, bet įmonė, kurioje jis anksčiau buvo vienas iš akcininkų.
„Ne aš stačiau šitą botelį, statė UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, aš ten buvau vienas iš akcininkų. Nereikia per mano vardą kažkam tvarkytis savo reikalų. Buvo visi leidimai, štampai, velnias žino, kiek ten tų lapų ir lapelių. Ir nelegaliai nieko nedarėm. (...) Daug kalbų, kad aš spaudimą darau. Nei aš darau, nei ruošiausi jo daryti“, – teigė garsus sportininkas.
A. Sabonis piktinosi, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis yra tapęs beveik įstatymų pažeidėju ir teršiamas jo vardas.
„Čia politikuoja su mano vardu, baikit tuos bajerius, eina šešti metai, kiek galima. (...) Prašau baigti mane šmeižti. Manau, nesu tas, kas padaryta iš manęs, ir manau, nesu to vertas“, – sakė A. Sabonis.
Advokatas: teisiniai pagrindai taikos sutarčiai yra
Teismai dėl vadinamųjų „Sabonio botelių“ tęsiasi nuo 2006 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, nes jie esą prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai.
Tačiau UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ advokatas Gintaras Černiauskas aiškina, kad šiuo metu jau yra teisiniai pagrindai, ir bylą galima išspręsti taikiai.
„Tai yra mano minėtas 2010 m. Seimo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko zonų ribų planas, kuriame jau aiškiai apibrėžta mūsų teritorija kaip rekreacinė teritorija“, – pasakojo G. Černiauskas.
Jo teigimu, problemos kilo dėl to, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas buvo patvirtintas 1994 m., ir teritorija, kurioje stovi boteliai, buvo apibrėžta kaip ūkinės-komunalinės paskirties. 1996 m. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, bet jame nebeliko tokios sąvokos kaip „ūkinė-komunalinė teritorijos paskirtis“.
Advokatas pabrėžė, kad šiuo metu situacija teisiškai yra pakitusi: teritorija, kur šiuo metu stovi boteliai, apibrėžta kaip rekreacinė urbanizuojama teritorija, kurioje statyba, kokia yra dabar, galima. Tačiau, apgailestavo jis, įstatymai „atgal negalioja“.
Jo teigimu, botelio savininkai yra pasirengę vykdyti bet kokį teismo sprendimą, tačiau tik po to, kai bus išnaudotos visos teisinės priemonės apginti savo interesus ir pasiekti taikos sutartį.
„Mūsų pasirinktas kelias – ginti tai ką sukūrėme“, – sakė G. Černiauskas.
Įmonės vadovas: statyba vyko du su puse metų, ir jokių pretenzijų nebuvo
Advokatas G. Černiauskas teigė, kad Aukščiausiasis Teismas įmonei nepalankų sprendimą priėmė ne dėl to, kad „Sabonio klubas ir partneriai“ būtų padariusi ką nors neteisėto, o todėl, jog detalieji planai, pagal kuriuos buvo vykdomos statybos, prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Todėl įmonė, anot jo, negali būti atsakinga už susidariusią situaciją, nes nedalyvavo nei teritorijos planavime, nei statybos leidimų išdavime, o objektą įsigijo jau pradėjus jį statyti.
Tai patvirtina ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ generalinis direktorius Darius Dzidzevičius. Jis akcentuoja, kad 5monė nedalyvavo planavime ir leidimų išdavime, o įsigijo jau pradėta statyti objektą, ir pradėdama darbus turėjo visus reikiamus leidimus.
„Aš pabrėžiu, mes turėjom visus leidimus. Kad mes nenorime pastatyto tilto (...) – tai melas, tai sustabdyta 6 metai ir stovi. Tiltas nupirktas, jis pūva, genda, aš nežinau, kaip mes jį dabar pastatysim“, – kalbėjo jis.
Diena anksčiau, ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje parlamentarė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė A. Stancikienė pabrėžė, jog neteisinga tvirtinti, kad boteliams statyti buvo išduoti visi būtini leidimai.
„Netiesa, kad Preilos botelis pastatytas turint visus leidimus, kaip šneka Vyriausybės kancleris ir premjeras (...) Tik pirmajam detaliajam planui ir pagal jį vykdytiems sprendiniams buvo visi reikiami leidimai ir pritarimai“, – teigė A. Stancikienė.
Anot jos, vėliau statyba buvo smarkiai išsiplėsta, pakeistas jos pobūdis: vietoj žvejams ir jachtininkams skirtos infrastruktūros pastatyti gyvenamieji kotedžai.
„Vietoj šešių pastatų pastatyta dvigubai ar trigubai daugiau pastatų. Tie sprendimai nederinti su KNNP direkcija, ji net nebuvo informuota, kad išduodami leidimai, nes buvo išbraukta iš Nuolatinės statybų komisijos“, – sakė A. Stancikienė.
Atsakydamas į šiuos teiginius D. Dzidzevičius penktadienį sakė, kad jam nesuprantama Seimo narės, buvusios KNNP vadovės A. Stancikienės pozicija.
„Tada, kada buvo derinami ir tvirtinami detalieji planai, išduodami statybos leidimai, parko direkcijai vadovavo A. Stancikienė. Statyba vyko 2,5 metų, jokių pretenzijų iš jos pusės nebuvo. Tik kada tapo Seimo nare, pradėjo per aktyviai reikštis šitos problemos sprendime“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
D. Dzidzevičius taip pat paneigė visuomenėje išsakytas prielaidas, kad visi pastatai esą jau parduoti.
„Šiuo metu visi statiniai priklauso įmonei. Buvo sudarytos preliminarios sutartys, bet jos yra nutrauktos, ir viskas prikluso UAB“, – teigė jis.
UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovai taip pat pabrėžė, kad jiems nesuprantami motyvai reikalauti žūt būt nugriauti statinius, kai teisinis teritorijos statusas jau yra pasikeitęs, o artimiausiu metu turėtų būti tvirtinamas ir Kuršių Nerijos tvarkymo planas.
„Preilos botelio teritorija priskirta urbanizuojamai teritorijai, ir botelio statyba bus galima. Kodėl šiandien kai kurie asmenys žūtbūtinai siekia teismo sprendimo botelio byloje įvykdymo, kai puikiai žino, kad artimiausiu metu tokia statyba bus galima?“, – klausė jie spaudos konferencijoje ir sakė neatmetantys, kad po kurio laiko gali būti išduotas leidimas panašiam objektui šioje vietoje statyti.
Spaudos konferencijos dalyviai Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoroius Romualdas Ginevičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis bei Seimo nariai Jonas Ramonas ir Vydas Gedvilas sakė taip pat nepritariantys teiginiams, jog boteliai pastatyti neturint reikiamų leidimų.
„Pareiškimus apie Preilos botelį vertiname kaip įžūlų melą ir sąmoningą visuomenės klaidinimą bei spaudimą taikos sudarymui“, – teigiama jų pasirašytame kreipimesi į premjerą A. Kubilių, Vyriausybės narius bei Teisėjų tarybos pirmininką G. Kryževičių.
„Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose Preilos botelio teritorija priskirta urbanizuojamai rekreacinei teritorijai. Tai reiškia, kad pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus Preilos botelio objekto statyba bus galima. (...) Ar galima sunaikinti objektą, kurio vertė 23 mln. litų, o rytoj išmokėti kompensaciją mokesčių mokėtojų pinigais ir ciniškai įteikti statybos leidimą tokiam pačiam objektui statyti“, – spaudos konferencijoje kreipimąsi į premjerą Andrių Kubilių, Vyriausybę, Teisėjų tarybos pirmininką citavo advokatas G. Černiauskas.
A. Stancikienė: tai sąmoningas šmeižtas
„Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškiai pasakyta, kokie įstatymai pažeisti statant Preilos botelį. Leidimai išduoti neturint visų būtinų pritarimų, dabartiniai sprendiniai neatitinka išduoto patvirtinto pirmojo detalaus plano, o antrasis detalus planas negali būti vertinamas kaip teisėtas, nes ten nėra KNNP direkcijos, kaip atsakingos institucijos už KNNP išsaugojimą, pritarimo", – Balsas.lt penktadienį sakė parlamentarė Aurelija Stancikienė.
Anot jos, byloje taip pat nesunku rasti dokumentus, kur KNNP direktorė A. Stancikienė prašo stabdyti botelio administracinio pastato statybą dar tik pradėjus lieti pamatus, tačiau statybos buvo tęsiamos toliau. Parlamentarė sakė, kad šmeižto ji artimiausiu metu ji ketina kreiptis į teismą.
„Preilos botelio savininkų interesams atstovaujantis advokatas G. Černiauskas paskleidė šmeižtą, neva A. Stancikienė, vadovaudama KNNP direkcijai, išdavė leidimus Preilos botelio statybai ir dabar neva savo pasisakymais dangsto savo nuodėmes. Šį pasisakymą vertinu kaip sąmoningą šmeižtą, nes būtent advokatas G. Černiauskas, dalyvavęs visuose teismų procesuose, itin gerai žino, kad leidimas Preilos boteliui buvo išduotas 2004 metais, o A. Stancikienė KNNP direktore tapo tik 2005 metais, kai dėl neteisėtai išduotų leidimų buvo atleistas buvęs KNNP direktorius V. Portapas“, – teigė ji.
„Iš pirmos dienos, kai tapau KNNP direktore, dariau kas įmanoma – bandžiau stabdyti statybas, ir kreipiausi į visas instancijas, visur rašiau raštus, skundžiau pačią inspekciją (Valstybinė teritorijų ir statinių priežiūros inspekcija – red. past.), kad nereaguoja ir prokuratūrai, ir visur kitur. Ir kai sako, kad A. Stancikienė mate ir nieko nedarė – netiesa“, – Balsas.lt aiškino Seimo narė.
A. Stancikienė taip pat pabrėžė, kad nėra išdavusi nė vieno leidimo, kuris teismų būtų pripažintas neteisėtu. Ji sakė ketinanti kreiptis į teismą ir dėl kitų penktadienio spaudos konferencijoje dalyvavusių asmenų pasakytų teiginių.
Kalbėdama su Balsas.lt žurnalistais A. Stancikienė patvirtino, kad nuolatinėje statybos komisijoje jų atstovų tuo metu nebuvo. Tačiau jos teigimu, netiesa ir tai, kad botelio statytojai visus veiksmus vykdė teisėtai.
„Teismai tuo ir rėmėsi, nes parko direkcija yra įsteigta atstovauti valstybės interesus ginant nacionalinį parką. Ir parko direkcijos atstovas nedalyvauja komisijoje. Ir nedavė jokių išvadų, jokių derinimų nei detaliam planui, kur buvo išplėsta statyba, nei techniniam projektui. (...) Jie sakė, kad visus veiksmus vykdė teisėtai – tai aš noriu pasakyti, kad buvo labai aiški nuostata tiek pirmame, tiek visuose kituose dokumentuose, kad galima pradėti statybą tiktai pastačius molą ir infrastruktūrą įrengus. Molas iki šios dienos nėra pastatytas. (...) Teismo išvadoje konstatuojama, kad neįvykdytas pasižadėjimas pirma pastatyti molą, sutvarkyti krantinę ir tik tada pradėti statybas. Jie pradėjo nuo statybų, pradėjo išpardavinėti ir visiškai nesiruošė daryti infrastruktūros“, – aiškino parlamentarė.
Paklausta, ar tikrai siekiant išvengti precedento reikia sugriauti tai, kas jau sukurta, ji sakė:
„Jeigu šitie statiniai negadintų kraštovaizdžio ir nekenktų visuotinei vertei Kuršių nerijos, tai jie galėtų stovėti. Bet tada jie būtų leistini statyti ir pagal nacionalinio parko planavimo schemą. Griauti yra barbariškas veiksmas. Mes irgi svarstėme, kad gal reikėtų paimti visuomenės poreikiams ir atiduoti vaikų namams ar kitai edukacinei veiklai. Bet jeigu tas pastatas edukacinei veiklai galės stovėti, tai klausimas, kodėl jis negali stovėti, kai yra kiti savininkai? Pažeidimas gamtai ir kraštovaizdžiui neišnyksta nepriklausomai nuo to, kas juo naudojasi. Jie negali likti, nes jeigu jais naudosis kas nors kitas, tada iš esmės nėra prasmės sakyti, kad jie pastatyti neteisėtai“.
Nuostolius kompensuotų ne valstybė?
A. Stancikienė pabrėžė, jog ir Konstitucinis teismas yra pareiškęs, kad „joks padarytas pažeidimas negali būti jokiais vėlesniais veiksmais būti įteisintas“. Tačiau teigė nekaltinanti botelio statytojų.
„Aš statytojų niekada nekaltinau. Kaltas tas, kas pradėjo planavimo procesą. Planavimo procesą pradeda savivaldybė. Ji pradeda, ji baigia“.
Paklausta, kas tuomet turėtų kompensuoti nuostolius, ji sakė, kad Lietuvoje tokio precedento dar nesama, tačiau kai kuriose šalyse tam, kuris patyrė žalą, leidžiama regreso tvarka išsireikalauti lėšas iš parašus dėjusių (t.y kaltųjų – red. past.) pareigūnų.
„Pas mus galimi visi įmanomi variantai. Dėl baudžiamosios atsakomybės jau suėjusios senatys, bet dėl civilinės atsakomybės valstybė gali priimti tokį sprendimą ir leisti regreso tvarka išsireikalauti patiems nukentėjusiems – nepriklausomai nuo to, kur žmogus dirba ir koks jo turtas“, – sakė parlamentarė.
UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atstovai anksčiau yra teigę, kad visi pastatai už paskolą yra įkeisti vienam bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 m. siekė 23 mln. Lt.
Griauti negalima pasigailėti?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keliolika neteisėtai pastatytų botelių, nes jie prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai.
Aistros dėl UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pastatytų botelių pastarąjį kartą kilo po to, kai Vyriausybės atstovai pranešė manantys, kad su neteisėtų pastatų savininkais reikia susitarti taikiai, o pastatų negriauti. Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, su A. Sabonio vardu siejamus botelius nuspręsta įtraukti į kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai, sąrašą. Boteliai taip pat būtų įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Anot kanclerio, „tai reiškia, kad teismų sprendimai yra vykdomi ir turi būti vykdomi, tačiau tuo sprendimu Vyriausybė siūlo kelią sudaryti teisines prielaidas kitam sprendimui – taikos susitarimui. (...) Taikos susitarimas lygiai taip pat turės būti patvirtintas teisme“, – sakė D. Matulionis.
Teisingumo ministro R. Šimašiaus teigimu, susiklosčiusioje situacijoje reikia atsižvelgti į du aspektus.
„Man rūpi du šios istorijos aspektai. Pirma, kad vienareikšmiai būtų vykdomi teismo sprendimai, niekas jų nekvestionuotų. O kita – kad žmonės, kurie pasistatė pastatus pagal leidimus, kurie tuo metu buvo gauti, bet paskui pripažinti neteisėtais, neliktų kvailio vietoje. Ir taip pat mokesčių mokėtojai neliktų kvailio vietoje, kai jiems teks kompensuoti už nugriautus statinius“, – žurnalistams sakė R. Šimašius.
Jo duomenimis, iš 40 atvejų, kuriuos nagrinėjo Vyriausybės darbo grupė, Kuršių nerijoje nėra nė vieno, kad pastatas būtų statytas be leidimo. Jis taip pat teigė matąs prasmę svarstyti, ar nereikėtų patikslinti KNNP tvarkymo schemos, kad dalis pastatų, kuriuos teismas nurodė nugriauti, būtų įteisinti.
Neringos savivaldybės meras A. Vinkus tai pat teigia manantis, kad Kuršių nerijoje neturėtų būti griaunamas nė vienas neteisėtas pastatas.
„Mes kategoriškai prašome visų institucijų geriau pergalvoti savo sprendimą. Mes labai prašome ir Vyriausybės priimti kompromisinį sprendimą, kad nereikėtų griauti. (...) Manau, kad šiuo metu griovimas to, kas pastatyta, būtų psichologinis, drįstu pasakyti, vandalizmas“, – žurnalistams neseniai sakė buvęs diplomatas.
Tuo metu viešąjį interesą „Sabonio botelių“ byloje gynusi Klaipėdos apygardos prokurorė Laura Paulikienė žiniasklaidai yra sakiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, įpareigojęs nugriauti Preiloje neteisėtai pastatytus botelius, turi būti vykdomas.
„Tiek Klaipėdos apygardos, tiek vėliau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, to proceso neatnaujino. Vadinasi, procesas neatnaujintinas, sprendimas paliktas galioti, ir jis turi būti vykdomas“, – teigė ji.
Paveldosaugininkai savo ruožtu teigia, kad neteisėtais pripažintų Preilos botelių įteisinimas ne tik sumažintų Lietuvos žmonių pasitikėjimą teisingumu, bet ir sudarytų grėsmę Kuršių neriją įrašyti į pavojuje esančio paveldo sąrašą.
Tad kol kas aišku tik viena: tikėtina, kad vadinamųjų Sabonio botelių, kuriems statyti leidimas išduotas 2003 m., likimas paaiškės greičiau negu per šešerius metus.
Priminsime, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras į teismą su ieškiniu Neringos savivaldybės tarybai bei administracijai ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl administracinių teisės aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo kreipėsi 2006 m.
