„Per penkiolika metų išmokome, kad žmogui svarbu dėmesys, garantijos. Kai toks požiūris į klientą, sekasi ir verslas“, – įsitikinęs Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas (94 vieta „Ekonomika.lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 30 mln. litų).
Verslininkas sako, kad didelis verslas visuomet prasideda nuo mažų žingsnių ir bandymų. Šiandien jis valdo didžiausią šalyje prekybos buities technika tinklą „Topo centras“ ir „Ekonomika.lt“ sako, kad galėtų parašyti bent 100 puslapių romaną apie kovos su konkurentais strategiją.
„Pradedant geros lokacijos pasirinkimu, prekių ženklu ir spalvomis, jų išdėstymu, aptarnavimu, kainomis ir reklama, – patikina A. Rusteika. – Tai visas komplektas, tai sudėtingas procesas ir tik priemonių visuma lemia, kad gali būti didžiausias. Negalime teigti, kad pasiūlai mažiausią kainą ir dėl to žmonės iš tavęs pirks. Jie parduotuves renkasi tikrai ne pagal kainą.“
Šiandien verslininkas gali papasakoti ir apie socialinę atsakomybę, ir apie prekių parduotuvėje išdėstymą. Nauju verslo etapu kyla tik viena problema: didžiausi Lietuvoje jie nori augti toliau – veržtis į svečias rinkas. Lietuvoje – 24 „Topo centro“ parduotuvės, iki 33-iosios atidarymo Klaipėdoje – vos mėnuo, o viskas prasidėjo nuo vienos naudotos buitinės technikos parduotuvės Kaune 1995-aisiais...
Kavinė ir naudotų automobilių verslas, dėvėta buitinė technika ir pagaliau – didžiausias prekybos tinklas šalyje – tokią dabar jau „Topo grupės“ vadovo veiklos kryptį galima brėžti verslo žemėlapyje. Prieš 17 metų rinkoje atsirado nauja niša – pardavinėti atvežtinę produkciją neįperkantiems naujos buities technikos.
„Kiti vis dar varė automobilius, o mes nutarėme, kad geriau imtis buitinės technikos, nes naudotų automobilių rinka jau buvo pilna. Naudotos buitinės technikos rinka tuo metu buvo neužpildyta, tačiau sudėtinga: sunku atsivežti, sunku suremontuoti, sunku suteikti žmonėms garantiją“, – apie pirmąją patirtį versle pasakoja A. Rusteika.
„Tuo metu, kai ėmėmės verslo, iš viso nieko nebuvo. Ką norėjai, tą darei“, – prisimena A. Rusteika.
Verslininko teigimu, iš pradžių, po 1990-ųjų, sunkumų nekilo: jokių konkurentų, taigi ir įėjimo į rinką barjerų nebuvo. Kita vertus, iš nežinojimo galėjo rastis ir nelegalaus verslo pagundų. Tačiau mokesčių inspektoriai geranoriškai žvelgė į verslo pradžiamokslius, paaiškino apie patentus, o pirmoje parduotuvėje atsirado ir kasos aparatai. Verslininkas svarsto, kad šiandien žmonės, ko gero, bijo pradėti dirbti legaliai, bijo prisiimti atsakomybę ir klaidingai mano – nemokėti mokesčių kur kas paprasčiau. Tačiau tokiu atveju, anot A. Rusteikos, tokie verslininkai ir „nesuveda galų“: neaišku, kiek gavo pajamų ir kiek patyrė išlaidų.
„Reikėjo tik dirbti savo darbą, neužsiimti pašaliniais darbais, mokėti mokesčius, – tvirtina jis. – Visada rūpinamės, kaip reikia juos sumokėti, kaip įdarbinti gerus darbuotojus. Verslą kūrėme ramiai, legaliai, iš lėto. Reikia viską daryti nuosekliai ir metodiškai, nesiblaškant, tvarkingai, negudrauti ir neapgaudinėti, nes prie gera tai nepriveda.“
Sąlygos verslui – puikios
Paklaustas apie neretai kritikuojamą verslo aplinką Lietuvoje A. Rusteika prisipažįsta nutolęs nuo smulkiojo ir pradedančio verslo realijų, tačiau jei kalbama apie dideles įmones – sąlygos puikios.
„Niekas netrukdo, dirbame metodiškai. Mokesčiai tikrinami dažnai, gal tikisi ką nors rasti, bet dirbame legaliai, tad niekas nieko nesuranda, – svarsto jis. – Tikrai nėra jokių problemų, nežinau, kaip įmanoma, kad būtų geriau. Mokestinė našta nėra didelė, viskas puiku.“
„Topo centro“ savininkas piešia tradicinio lietuvio pirkėjo paveikslą – jis niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, Anglijos. Ar lietuviams svarbiausia kaina? Anaiptol. Pirkėjai beveik niekada nesirenka pigiausio produkto.
„Pas mus gal nėra savotiško prisirišimo prie nacionalinio prekių ženklo, kaip Anglijoje ar Vokietijoje, – aiškina jis. – Žmonės Lietuvoje linkę rinktis atsakingai: ilgai svarsto ir konsultuojasi. Visi, aišku, nori nusipirkti pigiau, bet iš tikrųjų argumentas pirkti būna geras kokybiškas daiktas, o norint klientui padėti išsirinkti reikalingas konsultantas.“
Brangus malonumas
Prieš metus į elektroninę erdvę atsikraustė ir „Topo centras“. Jo vadovas sako tokių planų turėjęs gerokai ankčiau, tik tada dar nežinojęs, kad įkurti internetinę parduotuvę gerokai sunkiau nei gali pasirodyti.
„Mes juk pratę atidaryti parduotuves: mokame, žinome, kaip tai padaryti, viskas yra paprasta. O elektroninės parduotuvės, pasirodo, yra kitokios, ten sudėtinga. Tai yra naujas verslas, apie jį visi šneka, kažką daro, bet realiai niekas nemoka, – svarsto jis. – Šiandien manau, kad elektroninės parduotuvės Lietuvoje sukurtos neteisingai: nedraugiškos žmogui, blogai aptarnaujama, nėra sistemos. Elektroniniai verslai, pasirodo, yra nepelningi, labai nuostolingi. Ir užsienyje, kaip išsiaiškinome, vos 5 proc. įmonių dirba pelningai.“
Verslininkas bandymus aptarnauti klientus internete vadina „daug šnekos, bet mažai naudos“. Jis sako, kad dauguma naujovę pabandžiusių pirkėjų nusvyla nagus ir galiausiai renkasi tradicines parduotuves. Esą panaši ir prekių kaina, todėl klientai vadovaujasi tik patogumo sumetimais.
„Elektroninėje parduotuvėje daug žmonių taupydami laiką perka tose šalyse, kur didelės eismo spūstys, dideli miestai, sunku nusigauti iš vieno jo krašto į kitą, o ne todėl, kad pigiau, kaip manoma pas mus, – aiškina „Topo centro“ savininkas. – Elektroninėje parduotuvėje pigiau būti negali, kad ir kaip būtų keista, jos išlaidos yra didesnės nei tradicinės, mes patys tuo įsitikinome.“
Praėjusiais metais „Topo grupė“ investavo ir į tradicines parduotuves: už 5 mln. litų ėmėsi atnaujinti prekybos centrus.
„Žmonėms svarbu, kad prekių ženklai parduotuvėje aiškiai matytųsi, kad jie suprastų, kuo vienas ženklas skiriasi nuo kito, – aiškina A. Rusteika. – Mes sukūrėme parduotuvės parduotuvėje (angl. Shop in shop) koncepciją, taip galime geriau klientams pristatyti prekių naujoves. Investavome, kad išsiskirtume iš kitų tradicinių parduotuvių, kaip „Senukai“ ar „Maxima“. Iki tol buvome panašūs – lentynos, ir tiek, o dabar mes orientuoti į klientą, kad jis suprastų, ko atėjo ir ką nori nusipirkti.
Ne skyrybos, o gyvenimas
Paskutinę „Topo grupės“ naujieną, kad Mindaugas Skalandžiūnas įsigijęs akcijų tapo „Topo technikos“ savininku, viešojoje erdvėje jau spėta dramatiškai pakrikštyti akcininkų skyrybomis, nors pats A. Rusteika šio fakto nesureikšmina: natūralus ir paprastas gyvenimas verslui.
„Turi partnerį, su juo dirbi 15 metų, juk tai auksinis laikotarpis, ne visi tiek laiko su žmonomis sugeba pragyventi, o čia su partneriu! – vaizdingai palygina jis. – Natūralu: kai kas užauga, žmonės nori kitaip kurti verslą, kyla nesutarimų, tada išsiskiria ir kiekvienas daro kaip nori, paprasta ir aišku.“
Kelionės ir pelno dalybos
Šiemet dabar jau buvę partneriai spėjo išleisti ir knygą, kelionių albumą „Namibijos dienoraštis“.
„Tiesiog norėjome žmonėms parodyti fotografinę medžioklę: žvėrių nereikia medžioti šautuvu, galima juos medžioti fotoaparatu ir jausti tokį patį malonumą. Tas nuotraukas sudėjome į albumą“, – pasakoja „Topo grupės“ valdybos pirmininkas.
„Topo grupė“ – vienas iš socialiai atsakingo verslo pavyzdžių. Jo vadovas sako, kad gautu pelnu nori pasidalyti ne tik su akcininkais ir darbuotojais: dalis jo priklauso ir visuomenei, kurios dėka jį ir uždirbo.
„Norime grąžinti visuomenei pinigus, dėl to dalyvaujame projektuose, stengiamės padėti tiems žmonėms, kuriems reikia labiausiai, – sako A. Rusteika. – Neremiame visų iš eilės projektų: koncertų ar sporto varžybų. Norime remti socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes – vaikus, pagyvenusius žmones, daugiavaikes šeimas. Į tą vieną kryptį ir orientuojamės, visko neaprėpsi, o taip padėti lengviau.“
„Be žmonių verslo nesukursi. Tinkamus žmones įtraukti į komandą ir yra verslo sėkmės priežastis“, – atsisveikindamas dar kartą patvirtina A. Rusteika.
Matyt, tokį principą 17 metų verslininkas ir taikė. Kitaip jie nebūtų didžiausi, kitaip nekalbėtų apie planus dar plėstis.
CV: Aurelijus Rusteika
1982 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją
1982–1987 m. studijavo LŽŪA Miškų ūkio fakultete, įgijo miškų inžinieriaus specialybę
1992–1993 m. dirbo UAB ,,Bilsas“ direktoriumi
1993–1996 m. jam priklausė įmonė UAB ,,Skalbimo mašinos“
Nuo 2001 m. dirbo ,,Topo centro“ generaliniu direktoriumi
Nuo 2009 m. – „Topo grupės“ valdybos pirmininkas
2006 m. laimėjo ,,Horn Grand Prix“ 1 003 km lenktynes, taip pat mėgsta žaisti golfą
Faktai: ,,Topo grupė“
1995 m. įkurtas prekybos tinklas „Topo centras“
Bendrovė „Topo grupė“ valdo mažmeninės prekybos tinklą „Topo centras“, didmeninės prekybos ir išskirtinius prekių ženklus importuojančią įmonę „AG Trade“ bei serviso ir informacinių technologijų paslaugas teikiančią bendrovę „AG Service“
Įmonių grupėje dirba apie 550 darbuotojų.
„Topo centras“ franšizės pagrindais bendradarbiauja su vienu didžiausių Europos elektronikos ir buities prekių tinklu „Euronics“, jo metinė apyvarta siekia 14,4 mlrd. eurų.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
