Prieš dvidešimt metų, 1991-ųjų lapkričio 11-ąją, oficialiai de jure buvo pripažintas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Latvijos ir Estijos – taip pat. Tada baigėsi Tarptautinio olimpinio komiteto narių balsavimas paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai. Už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą į tarptautinę olimpinę šeimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo, dešimt neatsiuntė laiškų.
De facto Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai buvo pripažinti ir pakviesti dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse truputį anksčiau – 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne vykusiame Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje. Tas įsimintinas dienas prisimena LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas:
– Pirmą sykį Lietuvos delegacija buvo oficialiai pakviesta į TOK vykdomojo komiteto išvažiuojamąjį posėdį Berlyne. Kvietimus gavo ir kaimynai latviai bei estai. Išvykome Roma Grinbergienė, tada buvo LTOK atstovė spaudai, Janis Grinbergas, LTOK generalinis sekretorius, Gintautas Umaras, LTOK viceprezidentas, Petras Statuta, LTOK direktorius, ir aš. Jautėme, kokiu klausimu esame pakviesti, vylėmės išgirsti džiugių naujienų. Gyvenome Berlyno centre esančiame viešbutyje. Jame vyko ir TOK vykdomojo komiteto posėdis.
Į salę kvietė po tris Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovus. Įėjome kartu su J.Grinbergu ir G.Umaru. Pradėjęs posėdį TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas pasakė, kad dienotvarkės klausimas – dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių olimpinių komitetų atkūrimo. Apibūdinęs, kaip rengtasi šiam svarstymui, pasiūlė keletą žodžių tarti trijų Baltijos valstybių prezidentams. Aš pasakiau, kad turime teisę atkurti olimpinį komitetą. Jei sulauksime teigiamo sprendimo, Lietuvos olimpiečiams tai bus viena laimingiausių dienų. Posėdyje dalyvavo visi vienuolika TOK VK narių. Po trumpų pasisakymų mums buvo liepta trumpam išeiti iš posėdžių salės. Kai grįžome, TOK generalinis direktorius Francois Carrardas iškilmingai perskaitė taip ilgai lauktą sprendimą. Ir nors jis buvo rekomendacinio pobūdžio, tai jau pergalė! Galutinis sprendimas buvo priimtas po TOK narių balsavimo.
Visi trys prezidentai padėkojome. Posėdis baigėsi. Mus sveikino TOK vykdomojo komiteto nariai. Per iškilmingą pobūvį linksmai juokavome, kad griuvo antroji Berlyno siena. Ta siena ištisus penkis dešimtmečius skyrė Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo tarptautinio olimpinio judėjimo.
Per tuos dvidešimt metų Lietuvos sportininkai dalyvavo šešeriose žiemos ir penkeriose vasaros olimpinėse žaidynėse. Mūsų olimpiečiai vasaros žaidynėse iškovojo keturis aukso, keturis sidabro ir aštuonis bronzos medalius.
Šiemet LTOK tarptautinio olimpinio komiteto pripažinimą minime vienuoliktukų apsuptyje – 2011 metų 11 mėnesio 11 dieną. Apskritai galime sakyti, kad skaičius vienuolika yra laimingas mūsų olimpiniam judėjimui: 1988-ųjų gruodžio11-ąją buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
