„Oro uosto tarnybos kvalifikuotai pasitiko „Mirage“ lėktuvą ir incidentų toliau neįvyko“, – sakė A. Pocius.
Kariuomenės vadas patikino, kad prieš pratybas buvo atlikti visi reikalingi instruktažai ir medicinos patikrinimai.
„Šiuo metu taikos meto operacinės pajėgos vyksta į įvykio vietą ir įvykio detalės yra tikslinamos“, – sakė A. Pocius.
Incidentui tirti sudaryta komisija.
Pasak kariuomenės vado, „L–39 Albatros“ buvo eksploatacijai tinkamas, techniškai tvarkingas mokomasis lėktuvas.
Ar šį incidentą lėmė techninė problema, ar žmogiškasis faktorius, kol vyksta tyrimas nediskutuojama. Ar prancūzams reikės atlyginti patirtą žalą, kariuomenės vado teigimu, paaiškės, kai bus užbaigtas tarnybinis tyrimas.
„Lietuva anksčiau tokių incidentų neturėjo“, – patikino A. Pocius.
Pasak kariuomenės vado, pilotai sėkmingai katapultavosi, o vėliau juos surado ir paėmė karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi–8“ ir atskraidino į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę. Pilotai po gydytojų apžiūros sugrįžo į tarnybos vietą.
13:50 val. Su Prancūzijos naikintuvu antradienį susidūręs Lietuvos karinis orlaivis rastas įkritęs į pelkę, pranešė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Lėktuvas neužkliudė jokių pastatų, nėra sužeistų, nesugadinta jokia infrastruktūra. Jis rastas įkritęs į pelkę“, – Lietuvos radijui sakė R. Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministrės teigimu, incidentas įvyko per eilines pratybas, kurios vyksta beveik kasdien.
„Tai įvyko ore, pratybų metu. Pratybos yra nuolatinės, vyksta šešis kartus per savaitę ir tokių pratybų metu įvyko nelaimė“, – kalbėjo ministrė.
Pasak R. Juknevičienės, įvykio aplinkybes turėtų išaiškinti speciali tyrimo komisija.
„Bus sudaryta speciali tyrimo komisija ir tada bus atsakyta į klausimus“, – sakė ministrė.
13:30 val. Aviacijos bazės vadas pulkininkas Virginijus Steponavičius portalui Balsas.lt sakė, jog lėktuvai atliko naikintuvų kontrolės skrydžius. Kai vienas lėktuvų mėgino prasilenkti su kitu, naikintuvas „L – 39“ staiga pasuko vairalazdę ir rėžėsi į priešais skridusį „Mirage“.
„Kodėl taip įvyko, nesuprantama. Turbūt, pilotą galėjo apakinti saulė ar kažkas jam sukliudė. Gali būti paukštis“, – svarstė G. Steponavičius.
Pasak jo, pilotai sėkmingai katapultavosi, jiems medikų pagalbos neprireikė. Pulkinkas atmetė versiją, jog vienas pilotų galėjo būti neblaivus: „Tai yra neįmanoma“.
Visus skrydžius pratybų metu kontroliuoja skrydžių valdymo centras.
13:13 val.Prancūzijos ambasada Vilniuje pranešė, jog saugiai nusileidęs „Mirage“ yra šiek tiek apgadintas. Kas turės atlyginti žalą kol kas neaišku, nes tai paaiškės tik ištyrus įvykio aplinkybes.
Prie Šiaulių avariją patyrusio Lietuvos karo lėktuvo pilotai nenukentėjo ir jau pristatyti į Zoknių aviacijos bazę.
12.30 val. gelbėtojai tebeieškojo nukritusio Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvo „L–39 Albatros“ . Jis sudužo Šlepkų miške. Apie tai iš įvykio vietos praneša Eltos korespondentas.
Liudytojų teigimu, prancūzų naikintuvas „Mirage 2000C“ netikėtai išniro iš debesies ir sparnu kliudė Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvą. Avarijos metu debesuotumas buvo didelis.
Lietuvių pilotai katapultavosi, o „Mirage 2000C“ sėkmingai grįžo į Zoknių aviacijos bazę.
Prancūzijos ambasada praneša, kad kompetentingos Lietuvos ir Prancūzijos valdžios institucijos dirba išvien tirdamos incidentą.
Prancūzijos diplomatai džiaugiasi, kad abu lietuvių bei prancūzų pilotai yra gyvi ir sveiki.
12:09 val. Prancūzus turi pakeisti danai. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse šią savaitę perims Danijos kariai, antradienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Keturi Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F–16 Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose leisis trečiadienį.
Danijos karių kontingentas penktadienį pakeis šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Prancūzijos karinių oro pajėgų karius.
Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų užtikrinti oro erdvės apsaugą, todėl misiją vykdo kitų Aljanso šalių pajėgos.
11.43 val. Kaip praneša kariškiai, abu pilotai surasti.
„Tenka apgailestauti, kad toks incidentas įvyko, mes dar neturime visų aplinkybių, galime tik su palengvėjimu konstatuoti, kad žmonių aukų išvengta. Deja, kartais tokie incidentai įvyksta“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Paklaustas dėl galimo žalos atlyginimo, Premjeras nesiėmė to svarstyti.
„Tikrai nesiimu šiuo metu tokių dalykų svarstyti. Ekspertai visų pirma turi nustatyti tokio incidento priežastis ir tada toliau galėsime svarstyti visus kitus klausimus“, – teigė A. Kubilius, žurnalistų paklaustas, ar Lietuvai nereikės kompensuoti Prancūzijos naikintuvo avarijoje patirtos žalos.
Vyriausybės vadovas apgailestavo dėl incidento ir pažymėjo, kad yra pradėta tirti jo priežastis.
11.22 val. Krašto apsaugos ministerija praneša, kad antradienį ryte Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose vykstančių pratybų metu ore įvykus susidūrimui, vienas lėktuvas nukrito, pilotai sėkmingai katapultavosi. Įvykio detalės tikslinamos, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Abu pilotai surasti. Daugiau kol kas KAM atstovai nekomentuoja.
Alvydas Pocius (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šiauliuose antradienio rytą prieš 11 val. susidūrė du NATO naikintuvai. Kol kas daugiau informacijos, be to, kad pirminiais duomenimis ore susidūrė Lietuvos karinių oro pajėgų mokomasis lėktuvas L–39 ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantis prancūzų „Mirage“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas balsas.lt nepateikė.
Po susidūrimo „Mirage“ sėkmingai nusileido, o lietuvių lėktuvas L–39 nukrito. „Mirage“ – ketvirtosios kartos daugiafunkcinis naikintuvas, sukurtas Prancūzijoje 1970 metais. Nuo XX amžiaus pabaigos iki XXI amžiaus pradžios jis buvo pagrindinis Prancūzijos karinės aviacijos lėktuvas. 2007 metais jo gamyba nutraukta. „Mirage“ lėktuvas sveria apie 17 tonų.
Kaip pasakojo Balsas.lt šaltinis, Lietuva, kaip ir visos Pabaltijo šalys, savų naikintuvų neturi, o turimi mokomieji lėktuvai L–39 yra pakankamai pasenę. Anot jo, tokiais atvejais, kai NATO ir šalies partnerės oro erdvėje įvyksta netyčiniai incidentai (šiuo atveju, greičiausiai, dėl dispečerio klaidos), yra kuriama speciali komisija, kuri tiria įvykio priežastis, tačiau finansinių „baudų“ dėl tokių incidentų tarp NATO valstybių įprastai nebūna.
L–39 yra lengvasis ikigarsinis reaktyvinis atakos lėktuvas. Pirmas L–39 skrydis atliktas 1968 m. lapkričio 4 d. 1971–1973 m. šis lėktuvas naudotas Sovietų Sąjungoje ir Čekoslovakijoje pradiniam lakūnų naikintojų mokymui. Tai standartinis reaktyvinis lėktuvas, skirtas Varšuvos sutarties šalims. Vėliau šiuos lėktuvus ėmė eksploatuoti Afganistanas, Alžyras, Bulgarija, Kuba, Etiopija, Irakas, Libija, Nigerija, Rumunija, Sirija, Vietnamas ir kitos šalys. Nuo 1971 m. iki 1999 m. iš viso pagaminta 2921 vnt. įvairios modifikacijos L–39 lėktuvų.
Techninė L–39 charakteristika
Šalis gamintoja Čekija
Ilgis 12,13 m
Sparnų mojis 9, 46 m
Aukštis 4, 77 m
Maksimali pakilimo masė 5600 kg
Variklis AI–25 TL
Maksimalus skrydžio nuotolis 2000 km
Maksimalus greitis horizonte 760 km/h
Maksimalus skrydžio aukštis 11500 m
Įgula 1; (mokomiesiems skrydžiams 2)
Maksimalios perkrovų ribos + 8 /–4 G
