Nusivylęs socialdemokratais Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas dairosi naujų partnerių tarp centro politinių jėgų. Dėl glaudaus bendradarbiavimo jau tariamasi su liberalcentristais, tačiau klausimas apie jų lyderio moralinį veidą A.Paulauskui – kaip smūgis į paširdžius. "Jau geriau nekalbėkime apie personalijas, kalbėkime apie programas", – sako A.Paulauskas, paklaustas apie požiūrį į Artūrą Zuoką.
– Sklinda kalbos, kad jau ketinate trauktis iš politikos. Ar galite tai patvirtinti arba paneigti?
– Man pačiam įdomu, iš kur tos kalbos. Niekur nesu oficialiai tokių dalykų pareiškęs. Nesu apie tai kalbėjęs ir su savo bendražygiais. Tikrai nesu nutaręs trauktis iš politikos. Rengiamės rinkimams, turime daug sumanymų; manau, kad dar dalyvausiu politikoje.
– Ar didelis praradimas Naujajai sąjungai buvo Jūsų ankstesnių bendražygių – Vilijos Blinkevičiūtės ir Artūro Skardžiaus pasitraukimas į kitas partijas?
– Vilijos pasitraukimas, manau, mums buvo nuostolis. Partijos nariai iki šiol dėl to turi nuoskaudų. Vilijos pasitraukimas buvo nemotyvuotas ir paremtas merkantiliniais sumetimais. Dėl A.Skardžiaus padėtis buvo šiek tiek kitokia, nors ir jis mūsų partijos žmonėms buvo žinomas. Jo pasitraukimas, kaip ir kiekvienas praradimas, yra skaudus.
– Pasitraukimą lėmė ne idėjiniai, ideologiniai skirtumai?
– Ne. Kalbėjausi su jais abiem, ir nė vienas jų nepaminėjo nuostatų skirtumų ar atsiradusių ideologinių skirtumų.
– Kokiais pavidalais ketinate bendradarbiauti ar jungtis su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS)?
– Kol kas tie pavidalai nėra aiškūs. Yra išreikštas noras bendradarbiauti stiprinant Lietuvoje vidurinį sluoksnį. Yra noras koordinuoti savo veiksmus Seime trimis klausimais: pilietybės, mokesčių ir šeimos politikos. Taip pat esama noro bendradarbiauti rengiant rinkimų strategiją, gal net taktinius dalykus. Kiek ta mūsų integracija plėtosis, šiandien dar negaliu pasakyti.
– Ar įmanoma, kad dvi partijos susijungtų į vieną?
– Toks variantas neatmetamas. Tokį tikslą matau, bet jį pasiekti nebus lengva.
– Ar dalyvautumėte partijos, kuriai vadovautų A.Zuokas, veikloje?
– Šiandien nekalbame apie Zuoką arba Paulauską. Netelkiame dėmesio ties personalijomis. Į svarstymų darbotvarkę įtraukiame idėjas, programas, veikiame liberalios ideologijos pagrindu. Gal šiuo atžvilgiu esame šiek tiek kairesni už liberalcentristus. Mus vienija noras kurti Lietuvoje stiprų vidurinį sluoksnį, ir šiuo atžvilgiu galime bendradarbiauti.
– Palikime lyderystės, kaip vadybos, dalykus ir kalbėkime apie lyderių moralinį veidą. Jūs nuolat pabrėždavote, kokia svarbi politikų etika. Ką galite pasakyti apie LiCS lyderio moralinį veidą?
– Čia turbūt silpniausia vieta... Klausimas – į paširdžius. Bet mes vis tiek kalbame apie partijų bendradarbiavimą. Manau, tam bendradarbiavimui personalijos nėra kliūtis. Tarkime, konservatoriai mus kritikuoja: kaip čia buvęs prokuroras atsiduria išvien su "abonentu". Bet jiems kažkodėl LiCS dalyvavimas Vyriausybėje netrukdo šitos Vyriausybės remti. O Vilniaus miesto savivaldybės taryboje jie tariasi su LiCS dėl naujos valdančiosios koalicijos. Tai konjunktūrinis vertinimas pagal dvejopus standartus: jiems esą moralu tai, kas Naujajai sąjungai – amoralu.
Manau, šiandien bėda ta, kad vidurio liberaliosios jėgos yra susiskaldžiusios. Iš dalies ir dėl personalijų. Suformuota nuomonė, kad niekas su niekuo negali bendrauti. Ji labai patogi dviem kraštinėms politinėms jėgoms – socialdemokratams ir konservatoriams, kuriuos tenkina, kai vidurio jėgos yra silpnos ir išblaškytos. Kažkodėl Gediminas Kirkilas su Andriumi Kubiliumi bendradarbiauti gali, jokie ideologiniai skirtumai ir moralės principai jiems netrukdo, o mes, vidurio jėgos, esame suskaldytos. Reikia rasti bendrą vardiklį. Negalima žiūrėti į vidurio jėgų vienijimąsi vien per Zuoko ir Paulausko prizmę.
– Apie vidurio jėgų vienijimąsi kalbate ir Jūs, ir Kazimira Prunskienė. Ar norėtumėte, kad vidurio kelio jėgos jungtųsi K.Prunskienės vadovaujamos? Juk lyderio vaidmens negalime nuvertinti – Lietuvoje tai svarbu.
– Sutinku, bet ar tai gerai, ar blogai? Manau, tai nelabai brandžios politinės sistemos požymis. Jei tik uždedame "kepurę", iškart vienas ar kitas politikas nenori po ta "kepure" būti. Bet juk galime susitelkti ties idėja, skelbiančia, kad vidurio sluoksnio kūrimas šiandien galėtų būti mūsų pagrindinis tikslas, mūsų partijų misija. Tam pritaria ir K.Prunskienė.
– Apie vidurinio sluoksnio stiprinimą kalba ir konservatoriai.
– Jie tik kalba, o mes turime aiškiai orientuotą programą. Savo ruožtu socialdemokratams ar konservatoriams šis tikslas galbūt nėra prioritetinis, galbūt jie turi svarbesnių tikslų. Mums tai – vienas prioritetų.
– Ar Rolando Pakso vadovaujama partija galėtų būti šiame vidurio jėgų junginyje?
– Matote, kiek daug tų vidurio jėgų... Aš apskritai nematau tos partijos ideologijos. Jie orientuojasi į piktus, protestuojančius rinkėjus, kuriuos galima uždegti neapykanta. Mums tas kelias nepriimtinas: esame žmonės, norintys kažką sukurti, o ne sugriauti arba supriešinti. Mano prigimtis tokia, kad ten, kur aš dirbu, turi būti santarvė, sutarimas, o ne susiskaldymas ir apkasai.
– Ar įmanoma kito Seimo koalicija, kurioje būtų Naujoji sąjunga ir "Tvarka ir teisingumas"?
– Labai sudėtinga. Kol kas nemanau, kad taip galėtų įvykti. Jie eina visus kaltindami ir žemindami.
– Kažkada ir Naujoji sąjunga ėjo kaltindama. Paskui labai pasikeitė.
– Atvirai sakant, mes nieko nekaltinome. Atidžiau pasižiūrėjus tai būtų matyti. Kritikavome – na, gal kaltinome, – tik dėl "Mažeikių naftos" pardavimo. Tai tikrai buvo mūsų kaltinimas. O kitais atžvilgiais – atvirkščiai: mes patys gynėmės nuo kaltinimų mums. Buvo toks laikas, kad reikėdavo tik "atsišaudyti". Buvome populiarūs, dėl to mus ir puolė. O mes nieko nekaltinome. Mes tik kritikavome valdžią.
– Jums laikinai einant prezidento pareigas Arvydas Pocius buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu. Ką dabar galite pasakyti apie jį ir padėtį VSD?
– VSD situacijos nestebiu ir nesigilinu. Povilas Malakauskas, manau, yra konstruktyvus vadovas. Man priimtini jo samprotavimai ir siūlymai. Man nepriimtina tai, kad susitelkiama ties personalijomis, jas puolant ir siekiant savo tikslų.
O A.Pocių ne aš vienas sugalvojau skirti: tai nebuvo mano sumanymas. Buvo ilgas tarimosi su Seimo komitetų ir frakcijų vadovais, premjeru laikas. Seimas A.Pociaus kandidatūrai beveik absoliučia dauguma pritarė. Tuo metu buvo pasibaigęs R.Pakso skandalas, žinojau apie gana aktyvų A.Pociaus vaidmenį. Man nekilo abejonių, kad šitas žmogus sugebės dirbti. Būta ir buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus rekomendacijos. Maniau, kad pasirinktas geras sprendimas.
– Ar vėliau Jūsų nuomonė pasikeitė?
– Kai kuriais atvejais stebėjausi A.Pociaus veiksmais. Galbūt ne tais, kuriuos labiausiai eksploatavo žiniasklaida. Stebino kai kurie jo kreipimaisi, pareiškimai raštu, tarnybinio buto istorija. Visa tai sumenkino jo galimybes gintis ir parodyti, kad skandalo priežastys yra kitos. Tie, kurie inicijavo parlamentinę tyrimo komisiją, savo tikrųjų tikslų nesakė. O tie, kurie palaikė, juos aiškiai deklaravo: tai kerštas A.Pociui už R.Pakso apkaltą ir už bylą Viktorui Uspaskichui.
– Objektyvių priežasčių griežtai vertinti VSD vadovų veiklą nebuvo – buvo tik minėtas kerštas?
– Noras sukurti komisiją kilo tada, kai žuvo Vytautas Pociūnas. Iškart buvo preziumuojama, kad A.Pocius išvarė V.Pociūną iš tarnybos į Baltarusiją. Reikėjo, kad komisija tai patvirtintų. Niekas nekėlė klausimo dėl VSD vidaus padėties, psichologinės atmosferos.
– Nejau nekėlė?
– Iškėlė, tik vėliau. Bet tarp tų klausimų, kurie buvo pirmiausia iškelti, tų dalykų nebuvo. Juk aš girdėjau, kas ką kalbėjo. Pirmiausia buvo norima atkeršyti A.Pociui.
– Kokie dabar Jūsų partijos santykiai su socialdemokratais? Iš pradžių skelbėtės vidurio kelio alternatyva. Vėliau susivienijote ir bendru sąrašu dalyvavote rinkimuose. Dabar keliai kažkaip vėl išsiskyrė. Kodėl taip blaškomasi?
– Kai naujoji politika patyrė tam tikrą pralaimėjimą, natūralu, kad Socialdemokratų partija mums, kaip centro kairės politinei jėgai, buvo artimiausia. Iš to buvimo kartu padarėme ir teigiamas, ir neigiamas išvadas. Socialdemokratams partnerių nereikia: jiems reikia satelito. Jie nepajėgė žiūrėti į mus kaip į lygiaverčius partnerius. Matėme jų norą užgožti ir prisiimti visus nuopelnus sau, o visa, kas bloga, suversti mums.
– Ar kelsite savo kandidatūrą per prezidento rinkimus?
– Neatmetu tokios galimybės. Bet šiandien svarbiau – pasirengti Seimo rinkimams.
