A.Kubiliaus Vyriausybė nerimsta ir ieško vis naujų būdų, kaip ir ką dar apmokestinti, ką ir iš ko dar atimti. Atėjo Lietuvos studentijos eilė: Vyriausybė jau ne kartą svarstė ir iki šiol blaškosi, kaip iš studentų nulupti Privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokestį.
Pagal vieną projektą už dieninių skyrių studentus PSD būtų mokamas tik iki 25 metų ir vyresnius, jei 25 metai sukanka tam tikros pakopos studijų baigimo metais (tokiu atveju PSD mokamas iki šios pakopos studijų pabaigos).
Kitas projektas: PSD už dieninių skyrių studentus ir doktorantus būtų mokamas ne ilgiau kaip šešerius metus, skaičiuojant jų bendrą mokymosi pagal nuolatinių studijų programas laiką.
Trečias, jau praėjusiais metais svarstytas variantas: vyresni nei 25 metų studentai, jei jie ne doktorantai, patys mokėtų PSD įmokas.
Ir dar negana: Vyriausybė svarsto drausti PSD tik tuos studentus, kurių mokslą finansuoja valstybės lėšomis.
Taigi, jei brangiai moki už mokslą, dar mokėk ir PSD.
Už mokslą mokančius studentus laikanti milijonieriais Sveikatos ministerija dar ir pasityčioja: studentams negalima palengvinti situacijos, nes taip neva bloginama visos sveikatos sistemos ir šalies gyventojų padėtis. Ne tik tyčiojasi, bet ir bando sukiršinti su kitais visuomenės sluoksniais.
Galima tik pasidžiaugti, kad tokiems sprendimams kol kas sėkmingai priešinasi studentų organizacijos. Maža to, jos kelia savo reikalavimus: valstybė PSD turėtų mokėti ir už ištęstinių studijų studentus.
Premjeras A.Kubilius tokiam siūlymui nepritaria. Jis suskaičiavo, kad jei sveikatos draudimu reikėtų drausti visus studentus 6 metams (bakalauro ir magistro studijoms), tai valstybei kainuotų apie 200 mln. litų (ne tokia nepakeliama našta, jei prisimintume, kad vien Energetikos ministerijai išlaikyti šiemet skirta apie 400 mln. litų).
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad šalies dieninės bei nuolatinės studijų formos studentų sveikatos draudimui pernai buvo skiriama apie 80 mln. litų.
Tai 200 milijonų ar 80 milijonų?
Finansų ministerija dar praėjusių metų birželį pastebėjo, kad PSD įmokas už ištęstinių studijų studentus mokant valstybei 2011 metams papildomai reikėtų apie 24 milijonų litų. Švietimo ir mokslo ministerijos tų pačių metų gruodį atlikta analizė parodė, jog realus lėšų poreikis tebūtų apie 9,2 milijono litų.
Tai 24 milijonai ar 9,2 milijono?
Studentai skaičiuoja geriau nei ministrai: apdrausti nedirbančius studentus užtektų skirti daugiau nei 18 mln. litų. Juk studentų, kuriems realiai reikėtų skirti sveikatos draudimą, yra kur kas mažiau. Du trečdaliai ištęstinių studijų studentų dirba. Taip pat dirba dalis dieninių studijų studentų. Dirbančių studentų juk apdrausti nereikia, jie ir taip jau moka PSD.
Esu įsitikinęs, kad 18 mln. litų valstybės biudžete galima rasti. Vien jau todėl, kad Valstybinei ligonių kasai už studentų sveikatos draudimą valstybė moka neskaičiuodama, kiek studentų dirba ir patys susimoka PSD.
Akivaizdu ir tai, kad Vyriausybės siūlomos pataisos – riboti draudimo laikotarpį iki šešerių metų arba apriboti draudžiamų studentų amžių iki 25 metų – diskriminuotų vyresnius studentus. Nukentėtų studentai, kurie planuoja studijas pradėti ne iš karto po mokyklos baigimo, kurie sustabdė studijas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
Studentų organizacijas galima pagirti vien už tai, kad jos problemą nori spręsti iš pagrindų: neleisti diskriminuoti studentų dėl amžiaus, studijų formos, priversti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Ligonių kasas padaryti tvarką studentų privalomojo sveikatos draudimo srityje.
Studentija pasirodė esanti geresnė reikalų tvarkytoja nei besiblaškanti Vyriausybė. Ir tai suprantama: studentai gina teisėtus savo reikalavimus.
O ką gina Vyriausybė?
Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininkas
