Lietuvos vairą į savo rankas imantys socialdemokratai neskuba niekam įsipareigoti, nei duoti kokių garantijų. Jie vis labiau įsitikina šiuo metu esą vienintelė reali partinė jėga.
Kodėl vienintelė? Todėl, kad ši partija - tai ne būrys įvairiais konservatoriais, “naujaisiais” ar dar kitaip pasivadinusių žmonių, kuriems svarbu ne pavadinimai, o tų pavadinimų teikiamos “gėrybės”. Socialdemokratams būdinga gana aiški jų partijos nariams ideologija, jie turi labai stiprų ir didelės dalies Lietuvos žmonių gerbiamą lyderį, didelį partinės ir nomenklatūrinės veiklos patyrimą. Nepaprastai svarbus dalykas tas, jog egzistuoja ir platus socialdemokratinis tarptautinis kontekstas. Jokia kita partija šiuo atžvilgiu lygintis su socialdemokratais negali. Už tai kai kuriems didiesiems konservatoriams reikėtų prisiimti istorinę atsakomybę. Tačiau juk Lietuvoje joks politikas už nieką kol kas nėra atsakęs, nors “atsakomingų” darbelių pridirbo ne vienas.
Valdžios keitimo iniciatorius, be abejo, buvo Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Tačiau ar šįkart A. Brazauskas bus linkęs padėti jam išsilaikyti politikos aukštumose? O paramos jam labai reikia. Socialdemokratai pažadėjo A. Paulauskui laikyti jį Seimo pirmininko poste. Tačiau tas postas nedaug ką bereikš, kai Vyriausybei ims vadovauti A. Brazauskas, kurio partija Seime iš esmės nebus susaistyta jokiais konkrečiais įsipareigojimais, išskyrus “darbą Lietuvos labui”. Neabejotina, kad A. Brazauskas užtikrins dujų ūkio privatizavimo savo scenarijaus patvirtinimą, tad socialdemokratų kasa neabejotinai pasipildys, o jos rėmėjų - pagausės. Galima nujausti, jog vadinamųjų socialliberalų gretos kiek aptirps - ne vienas jų išauklėtas komunistų partijos ar komjaunimo. Juolab kad jų lyderio vaidmuo aiškiai menkės.
Liberalų taip pat gali laukti sunkus tarpsnis - vargu ar R. Paksui bepavyks susirasti naują “vagnorių”, kuris vėlei jį “įsuktų”, tad prigimtiniai “gentviliečiai” gali panorėti atsiimti tai, ką užgrobė R. Pakso “moterėlės”. Tačiau šitai liberalams gali išeiti į naudą - kai kurie iš jaunesnių turės laiko bent kiek pastudijuoti, kas yra šiuolaikinė liberalioji ekonomika ar “informacijos visuomenė”. O stiprėjančioje socialdemokratų partijoje taip pat gali atsirasti vidinių įtampų - juk kol kas nėra deramai atlyginta nerimstančiam V. Andriukaičiui ir jo šalininkams. Seimo pirmininko postas galėtų būti tinkamas atlygis… Kad ir kaip žiūrėtum, realios paramos, juolab garantijų, būsimas kandidatas į Prezidentus A. Paulauskas neturės.
