Darbo partijos kandidatas į prezidentus parlamentaras Artūras Paulauskas teigia, jog anksčiau „darbiečių“ įkūrėją Viktorą Uspaskichą yra vadinęs Rusijos specialiųjų tarnybų agentu, nes buvo supykęs ir norėjo kerštauti dėl tuomet prarasto Seimo pirmininko posto.
„Kaip jūs žinote, tada buvo konfliktinė situacija, kaip tik buvo įvykęs balsavimas dėl mano atstatydinimo, kuris buvo patenkintas daugiausia dėl Darbo partijos balsų. Kitą dieną, aišku, jaučiau daug ir pykčio, net noro kerštauti, ir tuos žodžius pasakiau. Tai emocijos", – pirmadienį TV3 žinioms sakė A. Paulauskas.
2006 metų balandį A. Paulauskas neteko Seimo pirmininko posto,kai jam buvo pareikštas nepasitikėjimas. Tuomet jo atleidimui pritarė ir dalis tuometinės valdančiosios koalicijos partnerių – socialdemokratų ir „darbiečių“.
Po šio balsavimo netekęs posto Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas tikino, jog savo siaurų asmeninių interesų siekiantys Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas ir tuometinių liberaldemokratų lyderis Rolandas Paksas yra užsienio spectarnybų naudojami instrumentai.
„Aš manau, kad tai (V. Uspaskichas ir R.Paksas – BNS) nėra visiškai savarankiškos figūros, keletas veiksmų ir jų veikimo būdų leidžia galvoti, kad scenarijus yra rašomas kitur, norint parodyti, kad mūsų valdžia ir mūsų politikai nesugeba valdyti valstybės. Tos dvi figūros yra naudojamos kaip instrumentai tiems tikslams pasiekti, tos jėgos sėdi ne mūsų šalyje, o gal yra už Lietuvos ribų, bet puikiausiai koordinuoja, puikiausiai sugeba veiksmus nukreipti jiems palankia linkme“, – tuomet kalbėjo A. Paulauskas.
Jis nesukonkretino, kokios užsienio šalies ar šalių spectarnybos, jo nuomone, „režisuoja“ V. Uspaskicho ir R.Pakso veiksmus, tačiau atsargiai užsiminė, jog veikimo prieš Lietuvą scenarijus gali būti rašomas kaimyninėje Rusijoje.
A.Paulauskas tuomet sakė išvadą apie „režisierių“ iš svetur darąs ne tik remdamasis asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tarnybų informacija, kurią gaudavo dar būdamas Seimo pirmininku.
A. Paulauskas tąkart taip pat tikino, kad jo vadovaujamų socialliberalų ir V. Uspaskicho valdomos Darbo partijos keliai išsiskyrė visam laikui.
A. Paulauskas teigė, jau kurį laiką matęs V. Uspaskicho „nevalstybinius siekius“ ir sutikęs jungtis į bendrą koaliciją su DP lyderiu, kad esą galėtų aptramdyti jo apetitą.
„Jo (V. Uspaskicho – BNS) visas partijos kūrimo projektas yra paremtas verslo interesais ir verslo principais. Jis mato buvimą valdžioje kaip galimybę kaupti kapitalą. Jis nežiūri į valstybės gyvenimą kaip žmogus, kuris atsakingas už tą valstybę, už tuos žmones, kurie jį rinko, jis žiūri pragmatiškai naudos principu ir tai pasireiškė ne kartą", – yra sakęs A.Pauslauskas.
A. Paulauskas tapo Darbo partijos nariu, kai jo vadovauta Naujosios sąjungos partija įsiliejo į „darbiečių“ gretas. Po šio susijungimo, kuriam nepritarė dalis Naujosios sąjungos narių, A. Paulauskas tapo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, „darbiečiai“ jį taip pat yra delegavę į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.
Savaitgalį Darbo partijos suvažiavimas patvirtino A. Paulauską kandidatu kitų metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
