Į pasaulinę finansų krizę ir jos socialines pasekmes galima pažvelgti kaip į perspėjimą, jog socialinėje politikoje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, o ne kovai su pasekmėmis. Būtina dėti pastangas, kad didžioji dalis socialinių išlaidų virstų socialinėmis investicijomis – taip būtų žengtas svarus žingsnis efektyvumo ir produktyvumo socialinėje srityje link.
Tai šiandien Liuksemburge vykstančios Europos Sąjungos užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos metu pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
„Ieškodami inovatyvių sprendimų socialinėje srityje Lietuvoje pabandėme aktyviau įtraukti platesnį suinteresuotų dalyvių ratą – savivaldybes ir nevyriausybinį sektorių. Iš įgyvendinamos politikos rezultatų galime daryti išvadą, kad vykdoma piniginės socialinės paramos reforma duoda teigiamus rezultatus“, – tarybos nariams pristatė A. Pabedinskienė.
Pasak ministrės, tinkamas atsakomybės naštos pasiskirstymas tarp socialinės politikos įgyvendinimo dalyvių sudarė pagrindą efektyviau panaudoti socialinei apsaugai skiriamas lėšas, nes sutaupyta jų dalis nukreipiama socialinių paslaugų plėtrai, socialinio būsto sutvarkymui, kultūros ir sporto paslaugų vystymui, vaikų darželių steigimui ir kt.
Anot A. Pabedinskienės, socialinės paramos politikoje Lietuva sieks vis didesnį dėmesį skirti prevencinėms priemonėms. Pavyzdžiui, sprendžiant vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemas bus įgyvendinami projektai, kurie sudarys galimybę nuo institucinės vaikų ir neįgaliųjų globos pereiti prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų.
Šiandien vykusių politinių debatų metu pristatytos Tarybos rekomendacijos valstybėms dėl 2014 m. nacionalinių reformų programų, Užimtumo ir Socialinės apsaugos komitetų nuomonės apie konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, rodiklių rezultatų suvestinės, ataskaita dėl darbo rinkos ir ataskaita dėl „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo.
Kaip pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė, norint pasiekti gerų rezultatų, visos struktūrinės reformos turėtų papildyti viena kitą ir būti atliekamos lygiagrečiai. Pavyzdžiui, kovojant su jaunimo nedarbu, būtina imtis ne tik svarių reformų darbo rinkos, bet taip pat ir švietimo srityje.
Kalbėdama apie „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimą, ministrė atkreipė dėmesį, kad kiekvieno jauno žmogaus padėtis yra labai individuali, todėl ir teikiamos priemonės turi būti įvairios, o tarp jų turi būti užtikrinta sinergija. „Svarbiausia yra užtikrinti glaudų institucijų bendradarbiavimą, socialinių partnerių aktyvų įtraukimą bei naujų technologijų taikymą. Tai leis jaunam žmogui suteikti tokias priemones, kokių jam labiausiai reikia atsižvelgiant į individualią padėtį“, – sakė A. Pabedinskienė.
