Kreipdamasi į parlamentą po perrinkimo, A.Merkel savo inauguracinėje kalboje pažėrė kritikos Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai dėl jų vykdomų šnipinėjimo programų.
Iš praeitais metais paviešintų slaptų JAV vyriausybės dokumentų, kuriuos nutekino buvęs tos šalies Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) analitikas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), paaiškėjo, jog elektroninio šnipinėjimo taikiniais buvo tapusios draugiškos valstybės ir jų lyderiai, įskaitant A.Merkel.
Vašingtonas tvirtina, kad jo sekimo programos yra nukreiptos prieš grėsmes nacionaliniam saugumui, tokias kaip terorizmas.
„Veiksmai, kai tikslai pateisina priemones, kai daroma viskas, kas yra techniškai įmanoma, kenkia pasitikėjimui, – pažymėjo A.Merkel. – Tai sėja nepasitikėjimą. Ilgainiui saugumas sumažės, o ne padidės.“
Vokietijos lyderė sakė, kad jos vyriausybė taip pat jaučia pareigą apsaugoti savo piliečių teisę į privatumą. Tačiau kanclerė atmetė raginimus spausti Vašingtoną pasirašyti dvišalį „nešnipinėjimo“ susitarimą, blokuojant derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES).
„Aš vadovauju toms derybomis, pasitelkdama mūsų argumentų jėgą, – sakė ji. – Manau, mes turime gerų argumentų.“
A.Merkel nurodė nesitikinti jokio paprasto sprendinio, sakydama: „Priešakyje laukia ilgas kelias.“
Pasak kanclerės, nors trintis pastaruoju metu buvo padidėjusi, „transatlantinė partnerystė išlieka nepaprastai svarbi.“
„Vokietija negali tikėtis geresnių partnerių negu Jungtinės Amerikos Valstijos“, – aiškino ji.
Tačiau šis pareiškimas iškart sulaukė kritikos iš opozicinės „Kairės“ partijos (Die Linke) lyderio Gregoro Gysi (Gregoro Gisio) – dėl A.Merkel „nuolankumo Jungtinėms Valstijoms“.
Tuo tarpu teisių aktyvistė ir Vokietijos visuomeninės organizacijos „Chaos Computer Club“ atstovė Constanze Kurz (Konstancė Kurc) sakė, jog pagirtina, kad A.Merkel apskritai iškėlė šią temą.
„Tačiau faktas, jog ji niekaip neužsiminė norinti daryti tikrą spaudimą amerikiečiams ir britams, yra nuviliantis. Ji atrodo nesuvokianti arba nenorinti suvokti, kokia gili pasitikėjimo krizė atsirado, ypač versle“, – pabrėžė C.Kurz.
Jos organizacija, vadinanti save didžiausia Europoje kompiuterinių įsilaužėlių asociacija, planuoja paduoti į teismą Berlyno vyriausybę dėl numanomos pagalbos JAV žvalgybai šnipinėti Vokietijos piliečius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
