Rūta Grigolytė
Valdžia prakalbo, kad kuo greičiau reikia keisti tvarką ir už negrąžintą žemę mieste kompensuoti valstybės rezerve esančiais miškais.
Nuomonė (ne)pasikeitė
„Šešėlinės“ vyriausybės žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, rezervinių miškų Lietuvoje yra apie 50 tūkst. ha. Juos privatizavus galima būtų gauti apie 200 mln. litų lėšų. Šie pinigai galėtų būti panaudoti kompensacijoms už negrąžintą miestų žemę.
Dabartinės Vyriausybės programos 371 punkte rašoma: „vienas svarbiausių ekosistemos stabilumo veiksnių yra miškai, ir jų tolesnė privatizacija, išskyrus numatytą grąžinimą buvusiems savininkams, negalima“. Tačiau dabar pasigirdo kitokių minčių.
Savo posėdyje „šešėlinė“ vyriausybė kalbėjo apie tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) nori valstybės rezerve esančiais miškais kompensuoti už miestuose negrąžintiną žemę. Ankstesnė Vyriausybė, pasak konservatorių, buvo priėmusi sprendimą privatizuoti rezervinius miškus ir gautomis lėšomis atsiskaityti su miestų žemės savininkais, kuriems nėra galimybės jos grąžinti natūra.
Aplinkos ministras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis nepaneigė, kad toks požiūris į miškų dalybas galimas, tačiau nesutiko, jog tai yra nuokrypis nuo paskelbtos programos. Esą programoje kalbama tik apie nepardavimą, o ne apie kompensavimą.
„Kiek žinau, praėjusios Vyriausybės buvo rezervuotas tam tikras miškų kiekis, vadinamasis miškų rezervas, dėl ko iš esmės yra bloga situacija. Šie miškai dabar yra visiškai niekieno neprižiūrimi. Taigi dabar priėmėme tokį sprendimą, kadangi iš tiesų atsirado tų miškų priežiūros problema, ir jie palikti lyg be šeimininko. Mūsų nuomone, tas rezervinių miškų teritorijas, kurios ribojasi su valstybiniais miškais, reikėtų perduoti urėdijoms, o likęs miškas galėtų būti panaudotas kompensavimui. Pagal mūsų programines nuostatas atsisakome miškų pardavimo“, – sakė aplinkos ministras.
Tokią situaciją rado
Lieka klausimas, kokia nauda valstybei iš tokios nuostatos. Nekompensuojant natūra, rezervinius miškus būtų galima parduoti aukcionuose už aukščiausią kainą. V. Mazuronis tikina, kad bent jau būtų pasirūpinta, kad situacija nebūtų naudojamasi pralobimui.
„Aš manau, kad tuos dalykus turėtų įvertinti. Miškai iš tiesų neturėtų būti vertinami hektarais, tarsi hektaras negrąžintos žemės lygus hektarui kompensuojamos. Manau, kad turėtų būti įvertinta ta žemė, kurios dėl vienos ar kitos priežasties valstybė negali grąžinti, ir įvertinti grąžinami miškai, ir tas grąžinimas turėtų būti lygiavertis, o ne sudarantis prielaidas kokiems nors praturtėjimams ir panašiai“, – komentavo „tvarkietis“.
Aplinkos ministro teigimu, šiam siūlymui jis nei pritartų, nei nepritartų – situacija esanti tokia, kokią jis ją rado. „Kodėl gi ne. Kaip politikas, aš manyčiau, kad taip galėtų būti, kaip aplinkos ministras, norėčiau, kad šie dalykai kuo greičiau išsispręstų, nes bet kuris daiktas neprižiūrimas genda – taip ir miškai“, – mano A. Mazuronis.
Pokyčių nori kuo greičiau
LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sakė, jog pagrindinis argumentas keisti tvarką yra tas, kad per 22 metus iki šiol neatsiskaityta su buvusiais žemių savininkais. Jo teigimu, pardavinėti žemę ir kompensuoti tik pinigine išraiška neprasminga – esą atsiradus tarpininkų, padidėja piktnaudžiavimo galimybė. „Gali būti potencialių pažeidimų, piktnaudžiavimų ir net korupcijos. Kas dalina ar priima sprendimus, yra kažkokios pagundos piktnaudžiavimui. Čia tarpininkas nereikalingas“, – sakė V. Tomaševskis.
LLRA pirmininkas vardijo, kad pinigų valstybėje nėra, laisvų žemių kitose vietose taip pat nebėra, o kai kuriuose miestuose vis dar neatsiskaityta su savininkais. „Reikia skubiai tvarkyti tai. Yra kelios galimybės atsiskaityti, tarp jų ir pinigais, o dabar – ir miškais. Ne visi norės miškų. Dalis pasiims sklypą, dalis – pinigus. Pokytis būtų tikrai menkas, bet sprendimus reikia greitai priiminėti“, – sakė V. Tomaševskis.
