Lietuva turėtų numatyti galimybę, kad grėsmės planuojamai statyti naujai branduolinei jėgainei gali kilti ne tik iš Rytų, bet ir iš tarptautinių teroristų tinklų, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.
„Nekalbėkim vien apie Rytus, kalbėkim ir apie terorizmo grėsmę. Atominė elektrinė yra specifinis objektas. (...) Nusipirks koks nors žmogus, surištas su „Al Qaeda“, keletą akcijų, ir jis turės pilną teisę pagal dabar veikiantį Akcinių bendrovių įstatymą žinot visas saugumo priemones, kurios yra taikomos šiam objektui, nes akcininkai prieina praktiškai prie visos informacijos ir mes su šituo dalyku negalime žaisti“, - spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, įstatymuose turi būti numatyti specialūs saugikliai, kurie kontroliuotų nacionalinio investuotojo „akcijų judėjimą“.
Dėl šios priežasties A.Matulevičius siūlo privatų kapitalą į investuotoją "įsileisti" vėliau ir tik viešo konkurso tvarka. Anot Seimo nario, pagal jo siūlomus naujus principus suformuotoje nacionalinio investuotojo bendrovėje Vyriausybė turėtų išlaikyti tris ketvirtadalius akcijų.
Nacionalinio investuotojo, kuris įgyvendintų didelius energetikos projektus Lietuvoje, bendrovę siūloma formuoti be privataus kapitalo. Jis būtų pasitelkiamas tik paskelbus konkursą. Seimo posėdžių sekretoriate antradienį tokias Atominės elektrinės įstatymo pataisas užregistravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Algimantas Matulevičius.
"Dabar valstybė pajėgi susitvarkyti pati. Taip kurti nacionalinį investuotoją būtų greičiau ir skaidriau", - kalbėjo A.Matulevičius.
Anot Seimo nario, pagal jo siūlomus naujus principus suformuotame nacionalinio investuotojo bendrovėje Vyriausybė turėtų išlaikyti 3/4 akcijų.
"O toliau būtų matyti - jeigu Vyriausybė norės daugiau akcijų atiduoti privatininkams, tai bus galima padaryti vėliau", - BNS sakė A.Matulevičius.
Jo teigimu, su VST savininke "NDX energija", su kuria Vyriausybė derasi dėl dalyvavimo nacionalinio investuotojo bendrovėje sąlygų, galėtų atsidurti tarp privataus kapitalo investuotojų, kuriems priklausytų 1/4 akcijų.
Jeigu Seimo pirmininkas pataisas teiktų Seimui svarstyti skubos tvarka, per porą savaičių galima pataisas priimti, mano A.Matulevičius.
„Balsas.lt“ pakalbintas A. Matulevičius patikino nesąs nusiteikęs prieš privataus kapitalo dalyvavimą naujai kuriamame nacionaliniame investuotojuje, tačiau pareiškė, kad investuotojo formavimo procesas turi vykti aiškiai ir skaidriai. Parlamentaras tikino, kad jo kaip NSGK pirmininko bei Lietuvos piliečio pareiga yra viešai pareikšti apie šiuo metu daromas blogybes ir pasiūlyti galimą alternatyvą.
„Reikia turėti omenyje tai, koks neskaidrus procesas dabar vyksta. Juk mes turime tiek Kruonio, tiek Kauno hidroelektrines, kurios vertos mažiausiai 2 mlrd. litų, tačiau yra išbraukiamos iš projekto. Tokie veiksmai atskleidžia, kaip visiškai nesiskaitoma su valstybės turtu“ – kalbėjo parlamentaras. Jis teigė, kad valstybė Nacionalinio investuotojo kūrime gali dalyvauti pati, o taip pat per savo kontroliuojamas energetikos įmones ar steigdama naują bendrovę. Bet kokiu atveju, pabrėžė parlamentaras, valstybei turi priklausyti bent trys ketvirtadaliai Nacionalinio investuotojo akcijų.
„Likusi dalis gali atitekti privačiam kapitalui, tačiau svarbiausia, kad jis būtų parinktas remiantis nediskriminacijos principu viešo konkurso metu. Juk dabar net pirkdama stalą ar statydama pastatą vyriausybė turi remtis tam tikromis aiškiai nustatytomis procedūromis. Tačiau šiuo atveju nežinia kodėl daroma išimtis, o tai gimdo tiek mūsų piliečių, tiek Vakarų partnerių nepasitikėjimą mūsų valstybe.“ – teigė A. Matulevičius.
Pasak jo, naujosios elektrinės statybos yra glaudžiai susijusios su Ignalinos AE antrojo bloko uždarymu. NSGK komiteto vadovas mano, kad, skaidriai ir ryžtingai vykdant naujos elektrinės statybas, galima tikėtis Vakarų nuolaidų dėl antrojo bloko uždarymo.
Tam pritaria ir statant naują atominę elektrinę dalyvausiančios bendrovės "Lietuvos energija" valdybos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas. „Lietuvos žinios“ cituoja jo žodžius, kad pasaulyje sparčiai brangstant uranui, naftai ir dujoms, augant energetikos įrenginių gamybos ir statybos kainoms, nepalankiai Lietuvos atžvilgiu keičiantis Rusijos energetikos politikai, geriausias sprendimas Lietuvai būtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą bent 15-20 metų: "Tačiau atrodo, neįmanoma įveikti su tuo susijusių politinių kliūčių" – ne toks optimistiškas buvo J. Vilemas.
