Valentino dienos išvakarėse Klaipėdos Žvejų rūmuose koncertuos kultiniu Lietuvos atlikėju dažnai vadinamas Andrius Mamontovas.
Pernai dainininkas buvo trumpam dingęs iš radijo eterio, tačiau gerbėjai apie jį periodiškai išgirsdavo. 2004-ųjų pabaigoje nebeegzistuojančios grupės „Fojė“ lyderis sukūrė pagrindinį vaidmenį miuzikle „Tadas Blinda“.
Andrius taip pat tapo pirmuoju DVD išleidusiu Lietuvos atlikėju. Diske „TV dainos“ gerbėjai rado dešimtmetį trunkančios solinės atlikėjo karjeros metu sukurtas dainas bei klipus.
Šiemet dainininkas atnaujino koncertinę veiklą ir keliuose miestuose netrukus surengs tikro garso koncertus. Fonogramos nepripažįstantis atlikėjas neneigė, kad scenoje maivytis pagal „fanierą“ jam – ne lygis.
„Ateikite į mano koncertą ir pamatysite, kad mano mikrofonas iš tikrųjų bus įjungtas“, - žadėjo jis.
„Klaipėdai“ Andrius papasakojo, ką jis mano apie „gyvus“ koncertus, kolegas dainininkus, „neformato“ nominaciją artėjančiuose „Radiocentro apdovanojimuose“ bei Lietuvos popmuziką.
Esate kone vienintelis Lietuvos atlikėjas, reguliariai rengiantis tikro garso koncertus. Kaip manote, kodėl taip savo gerbėjų nedžiugina kiti atlikėjai?
Kiti atlikėjai savo gerbėjus turbūt džiugina kitais būdais. Manau, kad koncertas yra ta vieta, kur žmonės pamato, kaip atsiranda muzika. Tik grojant gyvai įmanomas labai artimas kontaktas su klausytojais. Mano tikslas – dovanoti žmonėms džiaugsmą, todėl negalėčiau jų skriausti staipydamasis scenoje pagal įrašą.
Ar Jums „apsimoka“ tikro garso koncertai?
Esu pats sau šeimininkas ir turiu visišką kūrybinę laisvę, kurią išsikovojau per ilgus metus. Todėl pasirenku groti gyvai, nors tai susiję su kur kas didesnėmis išlaidomis nei fonograminių koncertų. Aš tikiu, kad žmonės visada vertina tuos, kurie įdeda darbo ir širdies į tai, ką daro. Nueikite ir į gyvą koncertą, ir į fonograminį, pajuskite skirtumą, o tada pagalvokite, ar norite mokėti tą pačią bilieto kainą už pigesnį produktą.
Tikro garso koncertus daugelis vadina „aukštuoju pilotažu“. Ar tai normalu?
Nepavadinčiau to „aukštuoju pilotažu“. Labai keista, kad tai, kas buvo normalu ir neginčijama prieš kokius penkiolika metų, kai visi grojo gyvai, dabar tapo kažkokiu „stebuklu“. Negi tikrai į sceną dabar lipa tie, kurie visiškai nemoka laikyti instrumento rankose ar nesugeba dainuoti gyvai? Manau, kad rastume ne viena gerą grupę ar atlikėją, kurie nesistaipo pagal įrašą, tiesiog jiems kartais per brangu koncertuoti didesnėms auditorijoms, ir jie lieka šešėlyje. Tačiau visi seni lietuvių estrados „mohikanai“, tokie kaip „Rondo“ ar „Bix“, tikrai groja gyvai ir kitaip niekada negros.
Esate nominuotas „neformato“ kategorijoje „Radiocentro“ apdovanojimuose. Kaip manote, ar taip reaguojama į Jūsų teiginį, kad „popsas užkniso juodai“?
Tuos marškinėlius pasigaminau užsirašęs pirmus į galva šovusius žodžius ir visiškai nesitikėjau, kad praėjus dvejiems metams apie tai vis dar bus kalbama. Turbūt tas užrašas irgi tapo popsu. O dėl „neformato“, tai aš manau, jog tai tik pabrėžia, kad mano muzika vis dar nepanaši į didžiosios dalies per radiją grojamų grupių ir atlikėjų dainas. O tai ir yra didžiausias įvertinimas. Aš paskelbčiau „neformatu“ viską, kas banalu, pilka ir vienoda. Man asmeniškai popsas ir yra „neformatas“.
Daugelis Jūsų kolegų Jus kaltina, kad grojate tą patį popsą, tik deklaruojate, kad yra kitaip. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokią poziciją?
Tas, kuris taip kalba, nėra mano kolega. Nepainiokime popso su popmuzika. Popsas yra produktas pardavimui, ir tai yra ne tik muzika. Tai ir politikų kalbos, ir reklama, greito maisto restoranai ar meksikietiški serialai. O popmuzika yra visa populiari muzika, įskaitant ir tokias grupes kaip „Linkin‘ Park“ ar „Metallica“, kurios vienareikšmiškai groja roką, tačiau yra labai populiarios visame pasaulyje.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
