Bardas, daugelio šlagerių autorius Aleksandras Makejevas gimė ir augo Trakuose.Berniukas buvo gamtos vaikas, visą vaikystę praleido prie vandens. Keturmetis Aleksandras jau buvo aistringas žvejys - šis pomėgis likęs iki šiol.
„Pasidaręs iš lazdyno meškerykotį traukdavau žvejoti. Vėliau įsigijau bambukinę meškerę, bet apie rites vaikystėje tik svajodavome. Sugautas žuvis kartais parduodavome seniems išgėrusiems žvejams, kad turėtų ką parnešti žmonoms parodyti. Gaudavome po rublį, o tuo metu tai buvo nemaži pinigai. Didžiausias uždarbis buvo net 5 rubliai, juos už kibirėlį ešeriukų gavau iš rusų turisto, - prisimena dainininkas. - Šiaip buvau gana ramus vaikas, bet kartais netyčiom prisidirbdavau. Ketverių metukų iš savo kiemo triratuku sugalvojau nuvažiuoti pas senelius, gyvenusius už pusės kilometro. Kai mama rado, gavau velnių.“
Pirmoje klasėje mama bandė vesti berniuką į muzikos mokyklą, bet... „Po mokyklos norėjosi lėkti dūkti su draugais ar žvejoti, o ne skambinti pianinu, todėl pasistengiau pasirodyti kuo blogiau. Muzikos mokytoja pasakė, kad muzikanto iš manęs niekada nebus“, - juokiasi bardas.
Nuo 5 klasės Aleksandro šeima persikėlė į Vilnių. „Betoniniai mikrorajonai manęs nežavėjo, todėl laisvu laiku traukdavau prie tvenkinių žvejoti, o savaitgalius leisdavau Trakuose“, - pasakoja muzikantas.
Kai berniukui buvo trylika metų, patėvis atvežė gitarą, ir Aleksandras ėmė mokytis ja brązginti. Jau 9 klasėje su draugu A.Makejevas bandė įrašinėti muziką. „Visą albumą į kasetinį magnetofoną buvome įrašę, - šypsosi jis. - O pirmoji rimta daina gimė 15-os, man besimokant 10 klasėje.“
