Krikščionių Frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis paprašė Vidaus reikalų ministrą A. Melianą informuoti, kas, kada, dėl kokių priežasčių, ar kieno nurodymu įtraukė Baltarusijos režimui oponuojantį Mikalaj Ulasevič į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Politinis skandalas kilo po to, kai 2012 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Baltarusijos pasienyje buvo sulaikytas ir į mūsų šalį neįleistas Baltarusijos aktyvistas Mikolaj Ulasevič, kuris yra judėjimo „Astravo AE statyba-tai yra nusikaltimas“ iniciatorius ir vyko į Seime organizuotą tarptautinę konferenciją. Pasienio pareigūnai neleido M. Ulasevič dalyvauti konferencijoje, motyvuodami jog jis yra nepageidaujamų asmenų sąraše. Neatmestina, kad taip pasielgta dėl politinių motyvų ar trečiosios šalies prašymu.
Laiške Vidaus reikalų ministrui V. Žiemelis atkreipia dėmesį, kad nerimą ir susirūpinimą kelia ir anksčiau žiniasklaidoje skelbta informacija apie Lietuvos institucijų galimą bendradarbiavimą su Baltarusijos režimu. Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmai akivaizdžiai skiriasi nuo ES laikysenos Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos atžvilgiu. Taip pat pažymima, kad Baltarusijos opozicijos atstovai Lietuvoje nesijaučia saugūs, yra sekami ar net šantažuojami telefonu trumposiomis žinutėmis. Tai verčia manyti, kad A. Lukašenkos saugumo agentų veikla mūsų šalyje nėra kontroliuojama ir varžoma.
„Lietuvai išdavus opozicijos judėjimo „Vesna“ lyderį A. Beliackį, pastarasis buvo įkalintas penkeriems metams KGB kalėjime. Šaudyti į žmones atsisakiusiam, į Lietuvą pabėgusiam ir prieglobsčio besiprašančiam Baltarusijos kariškiui Stepan Zacharčenko, ministrui pavaldus Migracijos departamentas taip pat priėmė sprendimą gražinti bėglį į kilmės šalį, nepaisant to, kad jam ten realiai gręsia susidorojimas. Todėl mes taip pat paprašėme pateikti informaciją, kodėl, nepaisydami akivaizdaus susidorojimo grėsmės, šio departamento pareigūnai atsisakė suteikti prieglobstį Baltarusijos kariuomenės seržantui S. Zacharčenko.
Pasak Krikščionių frakcijos seniūno, tokie veiksmai diskredituoja Lietuvą, ES narę ir tarptautiniu mastu, kaip nesugebančią užtikrinti elementarių demokratijos principų ar net talkinančią A. Lukašenkos diktatūrai. Dėl to, skaudžias pasekmes jaučia tiek Baltarusijos opozicijos atstovai, tiek mūsų šalies tarptautinė politika.
Be kita ko, atkreipiamas ministro dėmesys, kad Baltarusijos KGB represijų siekiantys išvengti žmonės, Lietuvą renkasi su viltimi, kad tai saugi ES šalis, kurioje bus užtikrinti elementarūs demokratijos principai, žmogaus teisės ir laisvės. Be to, būtent Lietuvą jie identifikuoja kaip artimiausią valstybę, kurioje jiems nesvetima kultūrinė bei kalbinė aplinka. Tačiau čia visos jų viltys sudaužomos.
