Terry Boeschas, keturiasdešimtmetis amerikietis, pustrečių metų dėstęs verslą Baltarusijos valstybiniame universitete, neseniai buvo išsiųstas iš Baltarusijos. Liepos 15 d. Baltarusijos valdžia pranešė universitetui, kad profesoriui T. Boeschui nebus pratęsta viza ir kad jis privalo išvykti iš šalies per dvi dienas. Daugiau jokių paaiškinimų nebuvo pateikta.
Profesorius, kuris persikėlė į Vilnių, įsitikinęs, kad tai - dalis kampanijos, siekiančios apsaugoti Baltarusiją nuo Vakarų įtakos artėjant kitais metais vyksiantiems rinkimams.
Profesorius Terry Boeschas Vilniuje susitiko su laikraščio „The Baltic Times“ žurnaliste Milda Šeputyte pasikalbėti apie paskutinę diktatūrą Europoje.
Kas atsitiko jums ir jūsų šeimai Baltarusijoje?
Penktadienį, prieš keturias savaites, penktą valandą po pietų buvau iškviestas į universiteto tarptautinių ryšių skyrių ir man buvo pasakyta, kad valdžia neketina pratęsti mano vizos. Mums buvo tiesiai šviesiai įsakyta išvykti iš šalies. Taigi mes turėjome dvi dienas išvykti iš Baltarusijos - palikti baldus ir visą turtą, išskyrus tai, ką galėjome paskubomis susikrauti į lagaminus ir pasiimti su savimi į kelionę naktiniu traukiniu. Paskambinau keliems draugams Vilniuje ir paprašiau jų pagelbėti surasti, kur galėtume bent trumpam apsistoti. Tai buvo baisus patyrimas, ypač man, atsižvelgiant į programas, kurias ten sukūriau, mano profesinius ryšius ir profesinę draugystę.
Tuos pačius išgyvenimus patyrė ir mano dukra, kuri buvo susiradusi draugų iš viso pasaulio, taip pat tarp Baltarusijos studentų. Niekada nepamiršiu to penktadienio, liepos 15-osios nakties, kai pasiėmiau dukras ir mums buvo įsakyta per tąnakt palikti šalį. Mano jaunesnioji 11-metė dukra manęs paklausė: „Tėveli, ar jie mus suims?“ Nežinojau, ką jai atsakyti. Taigi paskambinau į Amerikos ambasadą ir jos dėka Baltarusijos valdžia mus paliko ramybėje, leido mums išvykti iš šalies greitai, bet ramiai. Valdžia man įsakė palikti šalį, bet atsisakė duoti pasą ir vizą. Taigi Baltarusijoje pakliuvau į spąstus. Tris keturias dienas kiekvieną akimirką laukiau, kad kas nors pasibels į duris ir nugabens mus prie sienos.
Kodėl Baltarusijos valdžia turėjo jūsų pasus?
Jie turėjo mūsų pasus, nes buvome įteikę prašymus pratęsti mūsų vizas ir tikėjomės, kad prašymai bus patenkinti. Ko gero, didžiausią komplimentą, kurį gavau per dvejus su pusę metų dirbdamas Baltarusijoje, man pasakė didžiausio valstybinio Minsko laikraščio vyresnysis reporteris, susiradęs mus, kai mes jau lipome į traukinį. Jis pasakė: „Esu labai sutrikęs dėl jūsų padėties, nes patikrinau visas agentūras ir nė vienai jūs nekėlėte jokių rūpesčių. Tiesą sakant, valstybinis komitetas, kuris Baltarusijoje yra KGB, sako, kad jis sekė jus nuo tos akimirkos, kai atvykote į šalį, bet jūs jiems nekėlėte jokių rūpesčių“. Taigi sprendimą išsiųsti mane kaip Amerikos teisės profesorių priėmė ne Baltarusijos agentūros. Yra tik vienas asmuo, stovintis aukščiau už valstybinę Baltarusijos Respublikos administraciją.
Supratau, kad Baltarusijos vyriausybė yra giliai ir rimtai susiskaldžiusi. Kai žvelgiame į diktatūrą, manome, kad ji stabili, bet iš tikrųjų tai pati nestabiliausia, kokia tik gali būti, valdymo forma. Nes ir joje gali būti atskiros frakcijos bei padaliniai, kurių paprasti žmonės nemato, bet kurie iš tiesų egzistuoja. Lygiai tas pat vyksta ir Baltarusijoje.
Likus mėnesiui iki įsakymo išvykti iš šalies turėjome labai vaisingą diskusiją su vieno Baltarusijos regiono valdytoju dėl aukštųjų technologijų pramonės parko įkūrimo, dėl specialių programų, skirtų šio Baltarusijos regiono smulkiojo verslo plėtrai. Triskart valdytojas kvietė mane atvykti ir vieną kartą, praėjus savaitei po mūsų susitikimų, kažkas parašė raportą, nukreiptą prieš valdytoją ir mūsų susitikimus, esą tai kažkoks prodemokratinis judėjimas, siekiantis sukelti Baltarusijoje revoliuciją.
Iš tikrųjų tai Gardino regiono administratorius parašė tą neigiamą raportą apie mano susitikimus su Gardino regiono valdytoju. Taigi noriu pasakyti, kad netgi regioninė valdžia, paskirta Aleksandro Lukašenkos, yra rimtai susiskaldžiusi, pati Lukašenkos valdžia yra labai nestabili. Kasdien ji laikosi paranojos dietos. Baltarusijos valdžia beveik nepasižymi racionalumu, logika ir patyrimu. Jei gyvenote ten kurį laiką, pastebėsite tą šimtais įvairiausių būdų.
Dabar Vilniuje mes sėdime už 20 kilometrų nuo blogiausio per pastaruosius 50 metų Europos diktatoriaus. Siaubinga, kaip tai veikia žmones, kurie turi valdžią ir kurie tos valdžios išnaudojami. Valdžia skatina korupciją, o absoliuti valdžia skatina visuotinę korupciją, taip pat valdžia veda iš proto ir menkina žmogiškumo lygį tų, kurie nuo tos valdžios kenčia. Taigi mano darbas toje šalyje dar nebaigtas. Vieną dieną aš grįšiu į Baltarusiją, esu tuo įsitikinęs, ir atgaivinsiu savo draugystę bei profesinį darbą. Dabar jaučiuosi esąs profesorius tremtyje.
Naujausi pranešimai apie Baltarusijos lenkų mažumą rodo, kad Baltarusijoje persekiojama nepriklausoma mintis. Ar būdamas ten tą patyrėte?
Manęs lengvai neišgąsdinsi. Penkerius metus tarnavau JAV kariuomenėje, universitete sportavau, mano ūgis - du metrai, nesu iš tų, kurie greitai išsigąsta. Tačiau pasakysiu štai ką: gyvendamas Baltarusijoje jaučiau, kad kiekviena diena gali būti paskutinė. Baltarusijos oras, kultūra tokie šalti, apatiški ir prisodrinti baimės, kad reikia didelio užsispyrimo ne tik šią sistemą pakęsti, bet ir mėginti kurti jos apsuptyje. Sistema nepasiteisino, ji korumpuota, ji griūva. Mano manymu, tai griūvantis režimas - jis griūva netgi dabar, mums besišnekant. Mums tereikia tik stumtelti ir visa sistema subyrės. Niekas Baltarusijoje - šito žmonės Vakaruose nesupranta - niekas Baltarusijoje nepasiryžęs mirti, kad Lukašenka galėtų valdyti ir toliau. Žinoma, jo ministrai šlovina jį viešai, tačiau dėl jo niekas nenorėtų mirti. Taigi jis sėdi uždaroje šalyje, kas vakarą per televiziją klausydamasis savo paties kalbų.
Tai kiek rėmėjų turi Lukašenkos režimas?
Sakyčiau, tų, kurie tiesiogiai su juo susiję, yra kokie du ar trys. Priežastis paprasta - kitus jis atleido. Pavyzdžiui, per dešimt metų jis turėjo aštuonis žemės ūkio ministrus, bet jiems vis dar reikia importuoti bulves maistui. Per dešimt metų jis turėjo šešis švietimo ministrus. O ministras, kuris yra dabar, iš tiesų yra visiškas tamsuolis. Tai jo senas mokyklos laikų draugelis. Taigi tuos, kurie jam raportuoja arba kurie tiesiogiai su juo susiję, galima būti suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kas dar liko? Sistema uždara, joje baigiasi deguonies atsargos. Nėra jokio naujo gyvenimo, į Baltarusiją niekas neatvyksta. Baltarusijoje nesikuria verslas, nėra jokių finansinių programų. Pavyzdžiui, Lukašenka pernai be jokio teisinio pagrindo atleido Baltarusijos valstybinio universiteto rektorių. Prezidentas atleidžia rektorių ir tiesiog pakeičia jį savo švietimo ministru. Nuo to laiko didžiausias ir seniausias valstybinis universitetas uždarė savo tarptautinių ryšių skyrių. Tai vienintelis universitetas pasaulyje, uždaręs tarptautinių ryšių skyrių. Ar tai simbolis, ar tikrovė? Ir viena, ir kita.
Daugelis stebėtojų pažymi, kad Baltarusijos visuomenei stinga iniciatyvos pasipriešinti. Kodėl, jūsų manymu, žmonės nežygiuoja gatvėmis kaip ukrainiečiai prieš mažiau nei metus? Jūs susitikote su daugybe jaunų žmonių, ką jie galvoja?
Mokiau šimtus jaunų baltarusių studentų. Galiu pasakyti, kad Baltarusija bus laisva, kai baltarusiai taps patys atsakingi už savo gyvenimą. Baltarusija 800 metų kam nors priklausė arba buvo užgrobta išorinių ar vidinių karalių, carų ir diktatorių. Per šį laikotarpį baltarusiai išmoko būti neatsakingi patys už save. Matote, diktatūroje žmonės atbunka, nes jiems nebereikia galvoti, jiems nebereikia skaityti laikraščių, diskutuoti, spręsti, balsuoti už kandidatus. Jie tampa vis mažiau žmoniški. Tai Baltarusijoje vyko daugelį šimtmečių. Deja, sovietiniais metais su baltarusiais buvo elgiamasi ganėtinai gerai. 1991 metais Baltarusija gedėjo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo. Visiškai kitokia situacija buvo čia, Lietuvoje. Laisvė nėra duodama veltui - vienintelis dalykas gyvenime, ką gali gauti dovanai - vergovė, visa kita reikalauja darbo. Ir dabar baltarusiai nori laisvės už dyką, laisvės, kuri nieko nekainuoja. Tokios laisvės nėra.
Ar pastebėjote kokių nors ženklų, kad žmonės pradėtų jausti atsakomybę?
Manau, galimas dalykas, kad per dvylika mėnesių Lukašenka bus nušalintas nuo valdžios. Jei JAV ketinimai rimti, jei Europos Sąjunga galų gale pradės vykdyti Baltarusijos atžvilgiu teisingą politiką, tai gali įvykti ne po metų, bet po kelių mėnesių. Režimas nusilpo. Tėra kelios šalys, į kurias gali vykti Baltarusijos prezidentas - Rusija ir bet kokia pasaulio šalis, valdoma diktatoriaus. Nėra jokios galimybės per investicijas į šalį patekti kapitalui. Baltarusijoje nėra investicijų, taigi į šalį neplūsta nauji pinigai. Kitaip tariant, Lukašenka laikosi tos politikos, kuri sužlugdė Sovietų Sąjungą.
Jei tai atsitiks ne po metų, o po mėnesių, ar yra kokia jėga, atstovaujanti nepriklausomai minčiai, kuri galėtų jį pakeisti?
Deja, Baltarusijoje dar nepasirodė joks galimos opozicijos lyderis. Sudėtingiausias dalykas Baltarusijoje tas, kad opozicijos lyderiai padarė karjerą, gaudami pinigus iš Vakarų už vieną kitą prieš Lukašenka nukreiptą kalbą, pasakytą kartą du per metus. Taigi dabar Baltarusijoje žmonės jaučiasi pakliuvę į spąstus, neturėdami teisėto kandidato, kuris būtų pakankamai stiprus, kad galėtų stoti prieš Lukašenką.
Jūsų manymu, kaip Vakarai galėtų paveikti Lukašenkos režimą?
Vakarai Baltarusijos diktatūros problemą galėtų išspręsti dviem paprastais žingsniais. Pirmasis - priversti Vladimirą Putiną imtis griežtos politikos Baltarusijos atžvilgiu. Antra, įšaldyti Baltarusijos aktyvus, kredito linijas ir indėlius tarptautiniu mastu. Tai per savaitę sužlugdytų Baltarusijos ekonomiką. 70 procentų Baltarusijos ekonomikos priklauso juodajai rinkai, valiuta nekonvertuojama. Infliacija - 35 proc. per metus. Taigi kredito srautų į ir iš Baltarusijos sustabdymas paskatintų visos ekonomikos žlugimą. Lukašenka izoliuotas ir gali bėgti tik viena kryptimi. Jei Vakarai pajudintų pirmą grumstelį, tai ir pats Putinas Europos Sąjungos būtų pripažintas vieninteliu prieglobsčiu diktatoriui, tada Lukašenka būtų izoliuotas ir tai reikštų jo mirtį.
Liepos 27 d. Putinas Rusijoje pasakė kalbą, atvirai ragindamas Rusijos ir Baltarusijos susivienijimą. Jei Putinas siekia jėga sukurti dviejų valstybių sąjungą, tai pavirs košmaru, baisesniu už Čečėniją.
Visi, jaunesni nei 30 metų, suvokia, kad Baltarusijos ateitis - ne Rytai, o Vakarai. Ir ši amžiaus grupė sudaro apie 60 proc. visų gyventojų. Taigi Lukašenkos galios rėmėjai kasmet išmiršta. Taigi Vakarai turėtų priversti Putiną viešai palaidoti Lukašenką arba nuo jo atsiriboti. Putinas, norėdamas išlikti, turėtų atsiriboti nuo Lukašenkos ir leistų jam pačiam vienam sužlugti.
Diktatoriaus protas suvokia tik tuos, kurių bijo. Lukašenka bijo tik dviejų planetos vyrų - George’o W. Busho ir Vladimiro Putino. Europos Sąjungai rūpi tik debatuoti, diskutuoti, priiminėti rezoliucijas - be jokios žalos, be valdžios, be jėgos. Jungtinėms Valstijoms lengva kritikuoti Baltarusiją ar kokią kitą šalį, bet reikia pasitikėti Busho administracija - tai vienintelė vyriausybė žemėje, kuri įstatymiškai ir per fondus prisidėjo prie demokratijos procesų Baltarusijoje. Visi kiti - Prancūzijos, Vokietijos, netgi Didžiosios Britanijos - vadovai Baltarusijos adresu per pastaruosius du trejus metus nieko nepasakė. Aš buvau aktyvus Europos Sąjungos rėmėjas dar iki to laiko, kai daugelis amerikiečių apie ją nieko nebuvo girdėję. Bet man atrodo juokinga, kai Europos lyderiai apsimeta, jog Turkija yra Europoje, o Baltarusija, esanti geografiniame Europos centre, ignoruojama. Nebus jokios tikros Europos Sąjungos, kol į ją nepateks Europos centras.
Ką turėtų daryti Lietuva, kad sustiprintų nepriklausomą Baltarusijos mintį?
Jei Lietuva nori padėti Baltarusijos žmonėms, aš nerekomenduočiau politiškai remti vadinamosios opozicijos. Lietuvai patarčiau tęsti tai, ką Lietuvos prezidentas padarė praėjusį mėnesį - priglaudė čia, Vilniuje, Europos humanitarinį universitetą. Patarčiau Lietuvai ne viešai palaikyti opozicijos lyderius, bet atverti duris jauniems Baltarusijos studentams, kurie galėtų čia atvykti studijuoti, išmokti mąstyti, diskutuoti - išmokti to, kas dabar Baltarusijoje uždrausta. Įsivaizduokite, praėjusį mėnesį Baltarusijos švietimo ministras, kuris iš tiesų yra sutemų ministras, visiems Baltarusijos studentams pareiškė, kad studentams, dalyvavusiems antivyriausybinėse demonstracijose, bus uždrausta įeiti į universitetą.
Būdamas profesoriumi kaip vertinate Baltarusijos švietimo aplinką?
Atsakysiu pavyzdžiu. Prezidentas Lukašenka per savo švietimo ministrą reikalauja, kad kasmet visų kursų studentai klausytų vieno semestro paskaitų kursą, pavadintą Ideologija. Kasmet kiekvienas universiteto studentas privalo laikyti semestrinį egzaminą - Valstybinė ideologija. Ir tą turi daryti ne tik studentai, bet ir vidurinių mokyklų mokiniai. Rugsėjo mėnesį švietimo ministras pareiškė, kad jis pradės uždarinėti privačius institutus, teisės fakultetus, verslo fakultetus. Jiems jų nereikia. Jiems nereikia tarptautinės teisės, tarptautinio verslo - jei sistema uždara.
www.baltictimes.com
