Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pagrasino imtis griežčiausių atsakomųjų veiksmų, jei ES nustatys sankcijas jo šaliai.
Jis taip pat apkaltino Vokietiją ir Lenkiją siekiant pašalinti rengiant rinkiminius protestus, praneša naujienų agentūra AFP.
„Jei kas nors bando įvesti ekonomines ar bet kokias kitas sankcijas, mes privalome greitai reaguoti ir rengti atsakomąsias priemones, iki pat pačių griežčiausių“, – vyriausybės posėdyje kalbėjo A. Lukašenka, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.
Europos Sąjunga trečiadienį teigė vėl įvesianti A. Lukašenkai atvykti į Sąjungos teritoriją, jei jis nepaleis įkalintų oponentų. Apie galimas sankcijas svarsto ir Vašingtonas.
Smerkdamas represijas po Baltarusijos prezidento rinkimų, ekonomines bei politines sankcijas jos valdžiai taikyti siūlo ir Euoropos Parlamentas (EP).
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas apgailestauja dėl „dar vienos praleistos galimybės pereiti prie demokratijos Baltarusijoje“.
Europarlamentarai ragina laisvės ir demokratijos sąlygomis surengti naujus rinkimus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, sakoma EP spaudos pranešime.
Parlamentas griežtai smerkia brutalų policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimą prieš protestuotojus ir ypač piktinasi brutaliais išpuoliais prieš kandidatus, iš kurių keturi tebėra nelaisvėje. Europarlamentarai reikalauja nedelsiant panaikinti kaltinimus dėl politinių motyvų, išlaisvinti visus sulaikytus asmenis, atlikti nepriklausomą tarptautinį įvykių tyrimą bei nutraukti bet kokį valdžios priekabiavimą prie pilietinės visuomenės aktyvistų.
Parlamentas siūlo persvarstyti ES politiką Baltarusijos atžvilgiu ir apsvarstyti konkrečių ekonominių sankcijų taikymo bei visos makrofinansinės pagalbos šiai šaliai įšaldymo galimybes. Savo ruožtu EP „tikisi, kad ES valstybės narės nesilpnins ES veiksmų dvišalėmis iniciatyvomis su Baltarusijos režimu, kurios galėtų pakenkti Europos užsienio politikos patikimumui ir veiksmingumui“.
Europarlamentarai ragina toliau finansiškai ir politiškai remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimui.
Jie ragina Europos Komisiją padidinti finansinę paramą Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui, skirti daugiau stipendijų Baltarusijos studentams, persekiojamiems už jų pilietinę veiklą ir pašalintiems iš universitetų, ir prisidėti prie rengiamų paramos konferencijų Varšuvoje (vasario 2 d.) ir Vilniuje (vasario 3–4 d.).
EP ragina nedelsiant atnaujinti vizų išdavimo vadovaujantiems Baltarusijos valdžios pareigūnams draudimą ir jų turto įšaldymą, taip pat jį taikyti valstybės, teisėsaugos ir saugumo pareigūnams, atsakingiems už balsų klastojimą ir brutalų opozicijos narių persekiojimą bei jų areštą po rinkimų.
„Šios sankcijos turėtų galioti bent jau tol, kol bus išlaisvinti visi politiniai kaliniai bei sulaikytieji ir jiems bus panaikinti kaltinimai“, – pažymi europarlamentarai. Savo ruožtu jie ragina numatyti baltarusiams „priimtiną mokestį“ už ES vizą siekiant gerinti žmonių tarpusavio ryšius.
Parlamentas ragina ES Tarybą apsvarstyti galimybę sustabdyti Baltarusijos dalyvavimą Rytų partnerystės veikloje, jei iš esmės nepagerės padėtis Baltarusijoje. Savo ruožtu EP apgailestauja dėl Baltarusijos valdžios sprendimo sustabdyti ESBO biuro Baltarusijoje veiklą ir ragina atšaukti šį sprendimą.
Europarlamentarai „mano, kad kol Baltarusijoje yra politinių kalinių, toje šalyje neturėtų būti rengiami sporto renginiai, pavyzdžiui, 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas“.
Diskusijoje kalbėjęs Justas Vincas Paleckis (Socialistai ir demokratai) ragino „kuo skubiau grįžti bent į tą padėtį, kuri buvo iki gruodžio 19-osios“, taip pat siekti politinių kalinių išlaisvinimo ir išpuolių prieš opoziciją, nevyriausybines organizacijas bei laisvą spaudą sustabdymo.
Antra vertus, „užsimojus prieš režimą, neturime pataikyti į Baltarusijos piliečius“, pažymėjo EP narys ir paragino „milimetro tikslumu apskaičiuoti, ar nepakenksime baltarusiams, o taip pat abipusiai naudingiems verslo, kultūros, mokslo, turizmo ryšiams su ES šalimis, kurie būtini Baltarusijos atsivėrimui Europoje“.
J. V. Paleckis tęsė: „Pastarųjų metų dialogo su Baltarusija politika atnešė tam tikrus vaisius: dabar beveik pusė baltarusių pasisako už glaudesnius santykius su ES. Mes privalome reaguoti į įvykius Minske taip, kad po metų kitų šitas skaičius dar labiau išaugtų. Tai būtų apčiuopiamai skaudus atpildas gruodžio 19-osios organizatoriams“. Europarlamentaras taip pat paragino sumažinti vizų mokestį baltarusiams ir „griauti finansinę Berlyno sieną“ tarp ES ir jos rytinių kaimynių.
„Tie milijonai eurų, kurie surenkami už nesuprantamai aukštą vizų mokestį, tikrai neatsiperka, nes gilina iš praeities paveldėtus griovius, šįkart tarp ES valstybių ir jų kaimynų. To tikrai neturi būti“, – pridūrė J. V. Paleckis.
Baltarusijos prezidentui tarptautinė izoliacija ėmė grėsti po triuškinančios pergalės gruodžio 19 dienos rinkimuose ir po to sekusių griežtų veiksmų prieš opoziciją.
A. Lukašenka taip pat užsipuolė ES nares Lenkiją ir Vokietiją, kurios labiausiai kritikavo elgesį su protestuotojais, esą šios bandė jį nuversti, rinkimų dieną rengiant protestus.
„Turėjote matyti, kaip smarkiai vokiečiai ir lenkai puola Baltarusiją. Visi planai ir dauguma pinigų atkeliavo iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas ėjo. Būtent ten sukurti planai nuversti konstitucinę tvarką“, – kalbėjo jis.
