Premjeras A. Kubilius žada, kad pirmieji pinigai iš 4 mlrd. litų dydžio verslo skatinimo plano verslininkus turėtų pasiekti jau kovą, likusiųjų gali tekti palaukti dar porą mėnesių.
Tačiau iš kur pinigai bus gaunami, Premjeras nedetalizavo. Anot A. Kubiliaus, didelę dalį plano lėšų ketinama skirti būsto renovacijai, taip pat bankinio kreditavimo problemų sprendimui.
Trečiadienį artimiausius Vyriausybės darbus, mokesčių pakeitimus, verslo gaivinimo planus su Prezidentu Valdu Adamkumi aptaręs Ministras Pirmininkas teigė esantis nusiteikęs optimistiškai ir manantis, kad šalis pajėgs išgyventi jos laukiančius artimiausius kelis metus.
Anot A. Kubiliaus, 4 mlrd. vertės verslo gaivinimo planas bus patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti jau artimiausiu metu, tačiau tam dar reikės nemažai pastangų.
„Reikės tartis ir su Europos institucijomis, Europos investicijų banku, taisyti kai kurias europinių pinigų naudojimo taisykles čia, Lietuvoje. Turiu apgailestauti, kad toks planas nebuvo pradėtas rengti šių metų rugsėjį, todėl šiandien negalime labai paprastai pasakyti verslui, kad tie pinigai bus jau rytoj“, – trečiadienį po susitikimo su Prezidentu žurnalistams kalbėjo A. Kubilius.
Anot jo, pirmieji pinigai verslininkus turėtų pasiekti jau po mėnesio, tačiau iš kur jie bus – nedetalizavo.
„Kai kurie pinigai, nors ne milijardinėmis sumomis, pasieks jau artimiausiu metu, kovo mėnesį, kitus tikimės pamatyti balandžio, gegužės, birželio mėnesį“, – kalbėjo A. Kubilius.
Nemaža dalis plano lėšų bus skiriama būsto renovacijai, o taip pat bankinio kreditavimo problemos sprendimui. A. Kubilius teigia, kad piniginė injekcija turėtų paskatinti bankus skolinti ne tik valstybės, bet ir savo lėšas ir teigia, kad šiame projekte dalyvausiantys bankai bus atrenkami kruopščiai.
„Finansų ekspertai kalba, kad bankai būtų tik tarpininkai, kurie valstybės sutelktus europinius ar pasiskolintus EIB pinigus pagal specialias programas skolintų verslui. Kaip mikrokreditus, kaip rizikos kapitalą, kai normalius kreditus. Reikia rasti mechanizmą, kad bankai irgi matytų sau naudą dalyvauti šių projektų įgyvendinime. Bankai bus atrenkami pagal konkursines sąlygas. Kurie pateiks įsipareigojimus ir sąlygas, kad jie tuos pinigus panaudos tam, kam numato Vyriausybė, tie bankai ir bus pasirinkti“, – sakė Premjeras.
Pasak A. Kubiliaus, yra siūlymų, kad valstybė dalį šių paskolų galėtų garantuoti, tačiau dėl to dar vyksta diskusijos.
Anot Premjero, Vyriausybė svarsto ir darbo rinkos reguliavimo sušvelninimo galimybes, leisiančias įmonėms lanksčiau reaguoti į ekonominius iššūkius.
„Mes manome, kad turėtų būti ne tik dvi galimybės versle – arba dirbi, arba bankrutuoji ir visus darbuotojus paleidi į darbo biržą. Svarstome, kad turėtų būti galimybė tuos gana kietus reglamentus, prieš kiek laiko reikia perspėti apie darbuotojų atleidimą, reglamentus dėl išmokų dydžių, kurie dabar numatyti įstatymuose, perkelti į kolektyvines sutartis ir susitarti dėl įvairių lankstesnių formų“, – kalbėjo A. Kubilius.
Anot jo, svarstoma ir galimybė leisti įmonėms nemokėti darbuotojams už prastovas.
„Įmonė turėtų turėti galimybę numatyti ne pilną darbo dieną. Jei nėra nuolatinio darbo ir vieną dieną dirbama, o kitą – ne, tai už tą nedarbo dieną nebūtų mokama. Bet išsaugomos visos kitos darbo vietos“, – sakė jis.
Anot A. Kubiliaus, šie siūlymai dar bus derinami su profsąjungomis, tačiau jos pakeitimams priešintis neturėtų.
„Derinsime su profsąjungomis. Bet jos turi būti suinteresuotos, kad kuo daugiau įmonių turėtų įvairių būdų reaguoti į sudėtingą padėtį ir geriau, kad įmonė toliau dirbtų, negalėdama galbūt apmokėti darbo jėgai tiek, kiek anksčiau, bet geriau turėti tokią galimybę dirbti negu jokios“, – sakė Premjeras.
A. Kubilius įsitikinęs, kad visos numatytos priemonės padės šaliai išgyventi krizinį laikotarpį.
„Esame pasiryžę toliau dėti pastangas, kad nelengvu laikotarpiu turėtume sutarimą dėl tų darbų, kurie yra būtini, galėtumėme laiku išmokėti pensijas, atlyginimus, kad nekiltų jokių abejonių dėl lito stabilumo“, – sakė jis.
„Esame santūriai optimistiški, manome, kad kaip savo prognozėse teigia EK, Lietuvos ekonomika 2011 metais gali ne tik atsigauti, bet ir pakankamai sparčiai augti. Tuo pat metu Lietuva pagal daugelį parametrų bus netoli Mastrichto kriterijų, netoli pasirengimo tapti euro zonos nare.
Planai aiškūs, du metai, lyginant su tūkstantmečiu, kurį minime, nebus kažkas sudėtingo. Gyvenimas nebus paprastas, bet esu tikras, kad problemas įveiksime“, – pridūrė jis.
Su Vyriausybės veiksmais supažindintas Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė teigiamai vertinantis Vyriausybės pastangas taisyti padarytas klaidas, kalbėti su visuomene ir aiškinti antikrizinių priemonių būtinumą, tačiau, Prezidento nuomone, reikia ne tik taisyti klaidas, bet ir iš jų mokytis, daryti išvadas.
„Reikia toliau atidžiai sekti biudžeto būklę ir kuo skubiau gerinti sąlygas verslui. Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad ekonomikos nuosmukis, kurį išgyvena daugelis pasaulio valstybių, Lietuvoje truktų kuo trumpiau ir būtų kuo lengviau išgyventas“, - Prezidento nuomonę dėstė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Indrė Antanavičiūtė
