Antradienį Seimas pasipriešino Prezidentės iniciatyvai kabelinėse televizijose rusiškų kanalų kiekį sumažinti iki 10 proc. Už šias pataisas pasisakė tik konservatoriai ir keli liberalai. Tuo metu socialdemokratas Mindaugas Bastys sako, kad draudimai būdingi tik totalitarinėms valstybėms, o konservatorius Andrius Kubilius atkerta, kad nesuprantame, jog smegenų apsauga tokia pat svarbi, kaip ir teritorijos.
Apie tai pokalbis „Dėmesio centre“ su Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi, prezidentės patarėja Rūta Kačkute bei „Teo LT“ korporatyvinių reikalų vadovu Antanu Bubneliu.
– Pone Bubneli, kas įvyktų, jei pataisoms būtų pritarta?
– Įstatymą tektų vykdyti. Antžeminėje televizijoje mes rodome 40 kanalų, iš jų 3 yra rusiški.
– Tai Jums neaktualus šis įstatymas?
– Antžeminė televizija tilptų į įstatymo rėmus. Mes turime ir interaktyviąją televiziją, kurios baziniame rinkinyje yra 55 kanalai, iš jų 8 rusiški, vienas muzikinis. Iškiltų klausimas, ką daryti su rusišku muzikiniu kanalu, nes jame beveik nekalbama. Jei įstatymas būtų priimtas, tektų kelis kanalus išimti arba perkelti į kažkurį teminį rinkinį, už kurį klientai turėtų susimokėti papildomai.
– Telefonu kalbame su socialdemokratu Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku Mindaugu Basčiu. Pone Basty, Jūs pasisakėte prieš pataisas, o balsuodamas susilaikėte. Seimas net nepradėjo diskusijos šiuo klausimu. Kodėl?
– Taip įvyko dėl to, kad tiek Seimo Europos teisės departamentas, tiek Kanceliarijos Teisės departamentas turėjo projektui daug pastabų. O aš susilaikiau balsuodamas ir dėl to, kad draudimai visų pirma yra būdingi totalitarinėms valstybėms, kur vyrauja diktatūra. O Lietuva yra demokratinė valstybė. Problemų matau, tačiau buvo pasukta ne tuo keliu.
– Pone Kubiliau, ką manote apie pono Basčio teiginius, kad bet ką draudžia tik totalitarinės valstybės?
Absurdiškas argumentas. Bet kuri, ypač demokratinė valstybė, turi turėti pajėgumų gintis. Totalitarinės valstybės, kaip matome iš dabartinės situacijos, pradeda hibridinius karus ir informaciniai karai yra bendro karo dalis. Todėl labai svarbu suvokti, kad smegenų apsauga yra ne mažiau svarbi nei teritorijos apsauga. Kaip ginti teritoriją kažkiek įsivaizduojame, tačiau kaip ginti smegenis nuo hibridinio karo atakų, nelabai žinome.O Seime netgi nenorima apie tai diskutuoti. Kalbėjimas apie kažkokius totalitarizmus yra visiškas problemos nesupratimas. Sutinku, kad Europos teisėje yra problemų, kurias reikia spręsti. Lietuva galėtų inicijuoti diskusijas, nes informacijos laisvė negali būti painiojama su dezinformacijos, propagandos ir smegenų plovimo laisve. Tai skirtingi dalykai.
– Kaip rašė vienas kolega, melas nėra kita nuomonė, melas yra melas.
– Taip. Reikia matyti, ką daro Kremlius. Jis jau prieš kelerius metus pradėjo labai daug investuoti į vadinamuosius minkštųjų galių instrumentus. Žinome „Russia Today“, žinome, ką kalba Konstantinas Kosačiovas, kuris sako labai paprastai: tokiose valstybėse, kaip Lietuva, Maskva turi problemų su provakarietišku elitu ir tą problemą galima išspręsti tik praplaunant smegenis paprastiems žmonėms.
– Ponia Kačkute, gal prezidentei reikėjo labiau užsiimti politika? Pasikviesti prieš balsavimą įvairių frakcijų atstovus, paaiškinti, bandyti surasti bendrų vardiklių. Gal čia politiškai nepadirbėta, kad parlementarai tokie nesusipratę?
– Manau, aiškinimo reikia visai visuomenei, nes dalis greičiausiai dar nesuvokia, kokiomis sąlygomis mes gyvename. Ponas Kubilius gerai įvardijo – tai jau informacinio karo situacija, todėl privalome imtis adekvačių priemonių. Tai, kas įvyko Seime dėl Prezidentės siūlomų pataisų, turi dvi priežastis: nesuvokiama, kokioje situacijoje gyvename, ir galbūt nebuvo įsigilinta į pataisų esmę. Jose nesakome, kad uždraudžiami rusiški kanalai. Prezidentė šiomis pataisomis siekė kreipti Lietuvos žmones į Vakarų Europos kultūrinę erdvę. Mes kartu su kolegomis iš Europos Sąjungos, NATO priimame sprendimus, bet mūsų gyventojai negauna pakankamai informacijos iš vakarietiškos erdvės. Todėl Prezidentė ir siūlė sudaryti Lietuvoje tokias sąlygas, kad gyventojai gautų išsamią ir tikslią informaciją.
– Kaip bus toliau? Prezidentė pakoreguos pataisas ir vėl teiks Seimui?
– Manyčiau, reikia diskutuoti. Žiniasklaida taip pat turi aiškinti visuomenei apie tai, kokiose sąlygose mes dabar gyvename, kas vyksta už Lietuvos sienų. Reikia kalbėtis ir su Seimo frakcijomis. Manau, galėtume rasti sprendimą.
– Tačiau netgi priėmus šias pataisas atsitiktų tam tikras vakuumas. Žinome, kad Lietuvoje viena didžiausių daugiakanalių televizijų yra transliuojama per palydovą ir nepaklūsta Lietuvos jurisdikcijai – turiu omenyje bendrovę VIASAT. Panašu, kad tokių pataisų priėmimas netgi paskatintų vartotojus pereiti prie kitų platformų, kur yra daugiau rusiškų kanalų?
Andrius Kubilius: Problemų yra. Šiuolaikinės technologijos, palydovinės televizijos nacionalinį reglamentavimą sunkina. Bet manau, kad mes, gyvenantys informacinio karo salygomis, turime moralinę teisę labai radikaliai kelti klausimus Europos lygiu. Man tenka dažnai bendrauti su Europos politikais. Jie tikrai nežino ir nesupranta, kokiomis sąlygomis mes dabar gyvename. Jeigu turime teritorijų apsaugai penktąjį NATO straipsnį, tai kur yra šio straipsnio analogas smegenų apsaugai?
Rūta Kačkutė: Prezidentės siūlymas buvo įtraukti visus rinkos žaidėjus į retransliuotojus – tai yra išplėsti retransliavimo sąvoką taip, kad visi Lietuvoje veikiantys dalyviai, taip pat ir palydovinės televizijos, į ją tilptų. Būtų taikomos vienodos sąlygos visų rinkos dalyvių turiniui ir jie negalėtų transliuoti jokių programų, prieštaraujančių Lietuvos įstatymams.
