Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų ir socialinių išmokų klausimu skaitomas skirtingai. Premjeras mano, kad KT tik kritikuoja jo politiką, o opozicija sako, kad Vyriausybė nesupranta Konstitucijos.
Išaiškino išaiškinimą
Oficialus, Vyriausybės kanalais išplatintas komentaras dėl Konstitucinio Teismo išvados, lyg ir aiškiai pasakiusios, jog pensijų neproporcingas mažinimas prieštarauja Konstitucijai, skamba taip:
„Komentuodamas Konstitucinio Teismo išvadą dėl socialinių išmokų mažinimo Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, jog konkretūs vertinimai ir rekomendacijos, ką reikėtų keisti, bus pateiktos vėliau, kai finansų ekspertai išanalizuos šį didelės apimties dokumentą. Vis dėlto Premjeras jau dabar pabrėžė, jog esminį principą, kad tokios krizės metu tenka mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas, Konstitucinis Teismas labai aiškiai pagrindė.
„Šalia įvairių teisėtų lūkesčių – į uždirbtą pensiją ir užsitarnautą atlyginimą, yra ir teisėtas lūkestis į stabilią valiutą, į finansų sistemos stabilumą. Mano įsitikinimu, jis yra pamatinis. Šiuo metu imtis veiksmų, kurie pažeistų solidarų visos visuomenės lūkestį į stabilią finansų sistemą, būtų neatsakinga“, – sakė ministras Pirmininkas A. Kubilius.
Atsakydamas į Konstitucinio Teismo kritiką dėl proporcingumo principo taikymo, Premjeras pažymėjo, jog proporcingumą reikia derinti su solidarumu, o solidarumo naštą gali lengviau panešti tie, kurie gauna didesnes pajamas“, – teigiama ministro pirmininko tarnybos išplatintame pranešime.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys portalui „Balsas.lt“ teigė, jog premjeras nesupranta Konstitucijos, o jo paaiškinimus laiko nuovargio padariniu. „KT nekritikuoja Vyriausybės politikos, o aiškina teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Ministro pirmininko paaiškinimą laikau pastarųjų dienų nesėkmių, kurios jį išvargino, rezultatu. Na pavargo žmogus, todėl taip ir kalba“, – ironizuodamas užjautė opozicionierius.
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius kalbėjo dar griežčiau. „Buvau labai nustebintas, kai išgirdau, kad A. Kubilius pats kritikuoja KT, kaip kokį politinį oponentą. Man tokia jo laikysena primena Sovietų laikus, kai kompartijos Centro Komiteto linija buvo virš visko ir buvo nekritikuotina. KT išaiškinimai nėra šiaip sau „kritika“ Vyriausybės politikai. Pats buvau finansų ministru, kai KT išaiškino, jog dirbančių pensininkų pensijų mažinimas Konstitucijai prieštarauja. Tai būna sudėtinga ir skaudu, bet taip, kaip premjeras, elgtis tiesiog negalima“ – kalbėjo socdemas.
Išaiškinimas be rezultatų
KT išaiškinime teigiama: „valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu“, - sakoma išaiškinimo išaiškinime.
Tiesa, iš paties išaiškinimo niekas neseka, nes premjeras A. Kubilius tiesiog nepripažįsta, kad jo pensijų ir kitų išmokų neproporcingo mažinimo politika prieštarauja Konstitucijai. KT išaiškinimus jis laiko kažkuo panašiu į politinę kritiką.
KT pabrėžė, kad esant sunkmečiui ir trūkstant lėšų pensijoms mokėti, jas mažinant turi būti išlaikytas konstitucinis proporcingumo principas. Įstatymų leidėjas, pasak išaiškinimo, privalo nustatyti tolygų, nediskriminacinį paskirtų ir mokamų pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos buvusios pensijų dydžių proporcijos.
Parlamentas 2009 metų gruodį priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymą, pagal kurį nuo 2010 metų pradžios sumažėjo pensijos ir pašalpos didesnės nei 650 litų. Įstatyme nurodoma, kad jis turėtų galioti 2010-2011 m. Vėliau pensijos ir išmokos turėtų grįžti į dabartinį lygį, o senatvės pensininkams pažadėta ateityje kompensuoti dalį sumažintos pensijos, bet kompensavimo mechanizmas nėra sugalvotas.
*********
KT šį kartą svarstė ne konkretaus teisės akto atitikimą Konstitucijai, o, politikų prašymu, aiškino savo paties ankstesnius išaiškinimus. Dar 2002 metais jis konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę”, – rašoma seniai žinomame nutarime.
Tačiau jame taip pat pažymėta, kad įstatymu nustatant pensijų dydžius būtina atsižvelgti į tai, „kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas“, o įstatymų leidėjas įpareigojamas sukurti tokias taisykles, kurios „užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimą ir pensijų mokėjimą“.
KT taip pat išaiškino, jog ekonominės krizės metu valstybė gali laikinai mažinti senatvės pensijas, bet privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų bei atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą. Prieš 8 metus priimtame nutarime sakoma, kad solidarumo principas, kai dirbantieji realiai moka senatvės pensijas darbingumą praradusiems šalies piliečiams, nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Taip pat išaiškinama, kad pensija turi būti susieta su asmens mokėtomis įmokomis į socialinio draudimo biudžetą,
„Solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“, – teigiama minėtame KT nutarime.
Kaimyninės Latvijos Konstitucinis Teismas anksčiau yra pripažinęs, kad 2009 m. biudžeto pataisos, pagal kurias numatyta sumažinti pensijas, yra neteisėtos. Pensininkų negautus pinigus Latvijos Konstitucijos sargai nurodė grąžinti.
Seime dar svarstomas opozicinių partijų inicijuotas nutarimo projektas, kuriame siūloma kreiptis į KT išaiškinimo, ar laikinas pensijų ir socialinių išmokų sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai. Šio konkretaus teisės akto pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai, turėtų tiesioginių teisinių padarinių, nes pats teisės aktas nebegalėtų būti taikomas nuo išaiškinimo dienos.
Susijęs straipsnis:
Konservatoriai nežada kompensuoti pensijų sunkmečiu
