Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad „mokame ir galime suvaldyti krizę“.
„Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ekonomikoje daug dalykų gerėja“, – Vilniuje šeštadienį vykstančio partijos suvažiavimo delegatams sakė A. Kubilius, priekaištaudamas opozicijai, kad ji kartais elgiasi destruktyviai.
Tačiau, Premjero teigimu, klaidinga būtų manyti, kad galima atsipalaiduoti.
A. Kubilius pranešė, kad ekonomikos atsigavimą pirmiausia pajus pensininkai, kuriems bus atstatytos pensijos.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimas A. Kubiliaus teikimu patvirtino dešimt pavaduotojų. TS-LKD pirmininko pirmąja pavaduotoja tapo Irena Degutienė, pavaduotojais paskirti Valentinas Stundys, Rasa Juknevičienė, Arvydas Vidžiūnas, Vitas Matuzas, Agnė Bilotaitė, Andrius Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Kazimieras Starkevičius.
A.Kubiliaus teikimu patvirtintas Politikos komiteto pirmininkas. Juo tapo ilgametis šio komiteto vadovas prof. Vytautas Landsbergis. Komiteto narius, pirmininko teikimu, vėliau tvirtins partijos taryba.
TS-LKD lyderis linkėjo savo partijai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus. „Esame ne nostalgijos, ne sovietinės praeities, o ateities partija“, – tvirtino A. Kubilius.
Pasak TS-LKD pirmininko, kovojant su krize prioritetas buvo atsakomybė, o ne politinio populiarumo išsaugojimas. Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai vertina atsakomybę.
Politiko teigimu, krizė pamokė, kad gerovė gali būti kuriama ant tvirtų pamatų, todėl vienas svarbiausių uždavinių dabar yra dėti ilgalaikius pamatus ekonomikai ir ypač energetikai.
Kovą už energetinę nepriklausomybę A. Kubilius palygino su kova už nepriklausomybę nuo sovietinės imperijos. „Politinė-ekonominė imperija subyrėjo, bet energetinė vamzdžių ir laidų imperija išliko, ji priešinasi mūsų laisvei ne mažiau nuožmiai negu prieš dvidešimt metų, bet mes jau žinome, kas yra laisvė, ir mūsų nesustabdysi“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
A. Kubilius pažymėjo, kad kurti ilgalaikę ateitį tebekliudo oligarchinės struktūros, siekiančios paveikti valstybės sprendimus savo naudai. „Oligarchams labiausiai nesinori sąžiningos konkurencijos. Išsivaduoti iš oligarchinių korupcinių tradicijų nėra lengva, tačiau laikymasis tokių tradicijų yra beviltiškas bandymas laikytis neišvengiamai praeinančios praeities – nuo stambių dalykų, kaip LEO, iki smulkių dalykų, kaip kasos aparatai. Mes einame į priekį ir eisime toliau“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas. Jis taip pat kvietė neapsiriboti vien materialiais dalykais, nes „žmonės yra gyvi ne vien duona“, ne mažiau svarbūs dvasios reikalai, visuomenės ir žmonių savijauta. „Jeigu lietuviai nenorės gyventi Lietuvoje, nes nesijaus čia gerai, jeigu jie geriau jausis Londone ar Dubline nei Vilniuje ar Kaune – bus blogai, bus labai blogai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Pasak jo, rinkos principų perkėlimas į šeimą ir bendruomenę yra nepriimtinas, gyvybės apsauga – ne vien asmens pasirinkimas. „Mažoji bendruomenė – šeimos, mokyklos, kaimynų, bažnyčios, savivaldos bendruomenė žmogaus gyvenime didele dalimi lemia didžiausią dalyką – asmeninę laimę, gerą savijautą. Šiuos paprastus laimės pamatus mes taip pat turime sukurti“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
Jo teigimu, netikėjimo ir nepasitikėjimo kultūra, išsiplėtojusi ar išplėtota mūsų terpėje, yra blogiau nei „paukščių gripo“ ar „e.coli“ virusas. „Tikras patriotizmas yra ne verkšlenimas ir baimė, bet tikėjimas ir rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme. Į laiminčią tėvynę grįžtama, iš pralaiminčios, deja, dažnai bėgama“, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.
Pasak TS-LKD pirmininko, būtina telkianti lyderystė. „Mūsų svarbiausias tikslas po krizės – atsinaujinti, atgaivinti Lietuvos dvasią. Tą turi daryti atsinaujinanti, atsigaivinanti partija. Todėl vėl aktualus Maironio kvietimas “Užtrauksime naują giesmę broliai, kurią jaunimas tesupras„. Tik atsinaujinusi, nešanti viltį ir pasitikėjimą, atvira diskusijoms, bet gebanti priimti sprendimus partija gali laimėti Seimo rinkimus – “kad pradėti darbai nesustotų", – sakė TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.
TS-LKD lyderis linkėjo savo partijai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus.
„Esame ne nostalgijos, ne sovietinės praeities, o ateities partija“, – tvirtino A. Kubilius.
Suvažiavime kalbėjusi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino jau penktai kadencijai partijos pirmininku išrinktą A. Kubilių.
„Mielas Andriau, gerai suprantu, kad premjero darbą derinti su partijos pirmininko darbu yra labai sunku. Bandžiau šią naštą Tau palengvinti, tačiau pats tam pasipriešinai, tad aš šitoj situacijoj galiu tik palinkėti nepamiršti, kad ir toliau esi ne tik premjeras, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, kuris turi vykdyti duotus partijai pažadus. O tam, kad to nepamirštum, dovanoju Tavo pažadus bendrapartiečiams, kuriuos siūlau pasikabinti prie savo darbo stalo“, – sakė I. Degutienė, įteikdama A. Kubiliui įrėmintus jo pažadus.
I. Degutienė pastebėjo, kad sunkiai, bet sutelktai šalis brenda iš krizės duobės, valstybė po truputį atsigauna, bet.... vėl artėja Seimo rinkimai.
„Ar mes sugebėsime juos laimėti ir pratęsti pradėtus darbus? Kokie mes patys šiandieną? Kaip mus vertina mūsų rinkėjai? Kodėl mūsų piliečiai taip nemėgsta partijų, kodėl daugumai jos tapo vos ne keiksmažodžiu? Atsakymus rasime pamatinėje krikščioniškoje nuostatoje – pasaulį pradėk tobulinti nuo savęs.
Patrauklūs kitiems tapsime tik keisdamiesi patys – jei savo programoje kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai pirmiausia tokią pavyzdinę bendruomenę turime sukurti savo partijoje. Aktyvią, neabejingą, kurioje nebijotume reikšti savo nuomonės, kurioje girdėtume vieni kitus“, – sakė politikė.
Jos teigimu, neturime visuomenei atrodyti tokia organizacija, kuri dengia saviškių negerus darbus ir griežtai baudžia už kitokią nuomonę ar kritiką, tegul pareikštą ir ne pačia tinkamiausia forma.
„Šiandien mes, politikai, dažnai priekaištaujame piliečiams, kad jie pasyvūs rinkimų metu, kad tik kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų renka savo valdžią. Tačiau, mieli bendražygiai, mūsų partijos vidiniuose rinkimuose taip pat balsavo mažiau nei 60 procentų partiečių, nors atrodytų, kad partija turėtų būti itin politiškai aktyvių piliečių sambūris“, – apgailestavo I. Degutienė.
Pasak politikės, bendrystė tarp praeities, dabarties ir ateities, tarp gyvųjų, mirusiųjų ir dar negimusių – tai brandžios ir stabilios visuomenės būtinybė.
„Manau, kad šios esminės nuostatos turėtų būti labiausiai akcentuotos būsimoje Tėvynės sąjungos rinkimų į Seimą programoje. Mūsų visų uždavinys šias nuostatas pateikti taip, kad rinkėjai aiškiai suprastų, kuo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skiriasi nuo kitų partijų ir kodėl verta už ją balsuoti“, – sakė I. Degutienė.
V. Landsbergis norėtų perversmo lietuvių sielose
Dvasios atsigavimo, perversmo lietuvių sielose ir išlikimo šeštadienį vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime Lietuvai linkėjo Europos parlamento narys, TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
„Didysis Lietuvos uždavinys yra labai paprastas – išlikti. Neišliksime, jei neturėsime šeimų ir vaikų. O šeimų ir vaikų neturėsime, neužauginsime atžalynų, jei neturėsime meilės, kuri save dalija ir kitą glaudžia. Nepadės naujųjų pranašų propaguojama meilė sau, kuri tik skiria ir skiria, grobia ir skriaudžia“, – į suvažiavimą Vilniaus kongreso rūmuose susirinkusius partiečius tikino V. Landsbergis, perspėjęs, kad jo kalba nebus optimistinė.
Apeliuodamas į dvasines vertybes politikas taip pat kvietė stabdyti kalbos eroziją. „Stabdykime kalbos eroziją, mokykimės lietuviškai ir prasmingai bendrauti“, – kvietė V. Landsbergis.
Didžiausiu priešu, kuriam pralaimime, V. Landsbergis laiko girtavimą.
„Kaimai toliau išmiršta. Vyrai greičiau, dar jauni, bet ir moterys. Prieš atkurdami Nepriklausomybę buvome sukilę pasipriešinti. Tačiau prieš dainuojančią revoliuciją ir atgimimą sukilo kontrrevoliucija. Kontrabandininkai, pilstukininkai, kiti gyvybės kraugeriai. Ir pasipriešinimas užgeso. Palikta savieigai ir savibaigai. Mirties kultūra laimi, o vis tiek reikia priešintis. Norėkime gyventi“, – ragino politikas.
Prie Lietuvos žudikų europarlamentaras priskyrė gamtos teršėjus ir jos žudytojus, savižudžius, narkotikų platintojus, korumpuotus teisėjus ir kitus.
„Kurie agituoja lietuvius mesti šį neva “nepataisomą„ kraštą visiems laikams ir į jį nebegrįžti – kitokiais būdais žudo Lietuvą. Ir savižudžiai, ir vaikžudžiai yra Lietuvos žudikai, atsiprašau silpnadvasių savižudžių. Ir girdytojai, ir nusigeriantys, kad jų nusmukęs į butelį gyvenimas greičiau pasibaigtų, ir pilstuko procentus imantys policininkai, ir mirties pardavėjai narkotikų platintojai, ir tinginystės bei pesimizmo skleidėjai, mirštančios motinos niekintojai užuot ją gynę, gobšūs ir perkami valdininkai, korumpuoti teisėjai, kurie vis apstulbina, savanaudžiai gydytojai be atjautos, jeigu tokių yra, o aplink sėja neviltį ir nusiminimą, – visi yra vienoki ar kitokie Lietuvos žudikai“, – mano prof. V. Landsbergis.
Jis kritikavo Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. „Suvokite, vyrai ir moterys, kad neleisdami gimti tam, kuris jau galėjo, dalyvaujate ir Lietuvos likime. Ši gentis pasibaigs. Tarp kitko, Seimas jau priima tokį įstatymą, kad jau galima neleisti gimti. Jeigu galinčių gimti yra daugiau nei vienas, tai kitam – neleisti! O užaugęs ir sužinojęs gal paklaus: kur mano broliukas arba sesutė, kodėl jį pasmerkėt? Štai apie tas psichologines moralines problemas niekas negalvoja.
Kiekvienas tepažvelgia į save – ar jis prideda Lietuvai gyvybės, ar ją atima. Ar prideda vilties, ar ne, o gal ją pribloškia? Jei atimi ar pribloški, tada tu pats esi liga ir nelaimė, nebūk tokiu. Arba užleisk postelį, kaip sakydavom Sąjūdžio pakilimo laikais – užleisk, jeigu nuo tavęs plinta neviltis“, – teigė politikas.
Pasak V. Landsbergio, nuo kiekvieno veiksmų priklauso, ar Lietuva gyvens. Tai priklauso ir nuo pagrindinio požiūrio į gyvenimą.
„Atmeskime klaidingus mokymus apie laimę daugiau pirkti. Čia kalbu ne apie pagrindines reikmes, o apie begalines, dažnai tuščias komforto ir malonumų pagundas. Tikroji tavo laimė yra turėti daug artimųjų, kuriuos tu myli. Ir kraštą, kurį myli. Neapykanta yra priešas ir tautos savižudybės narkotikas. Lietuvos Sąjūdžio pakilimo laikais žiūrėdavom net į Lietuvos nekentėją kaip susirgusį, pažeistą ir klystantį, kuris gali pasitaisyti“, – sakė V. Landsbergis.
Jis akcentavo ir atsakomybės svarbą. „Manau, tebesame atsakingi dėl to, kas vyksta ir įvyks su Lietuva. Per mažai padarę, kad ji išliktų, Paskutiniame teisme neišsiteisinsime“, – tvirtino Europos Parlamento narys prof. V. Landsbergis.
