Skaitau buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės sarkastiškus pamąstymus, kaip Vyriausybė, pasiekusi susitarimą dėl dujų kainų sumažinimo, tuoj pradės didinti minimalią algą, mažiausią pensiją, kelti mažus atlyginimus bibliotekininkams... ir galvoju, kad ponia Šimonytė jau labai seniai nebuvo kaime, nedidelio rajono centre ir visiškai neįsivaizduoja, kaip gyvena žmonės, o jos vieniša kaimynė, ko gero, neskaičiuoja paskutinių centų likus kelioms dienoms iki pensijos. Matyt, žvalgantis iš sostinės taip gerai skurdo nesimato.
Aš niekaip negalėčiau paaiškinti savo mamai našlei, gyvenančiai iš vienos mažytės pensijos, kad mūsų Vyriausybė, sumažinusi dujų kainas bei tokiu būdu sutaupiusi valstybės išlaidų, nepadidins jos pensijos nors keliasdešimt litų tam, kad po ketverių metų „nebaubtume dėl eilinio viešųjų finansų disbalanso“. Ir to padidinimo mano mamai reikia ne „gyvenimo pasaldinimui“, kaip ironizuoja buvusi A.Kubiliaus vyriausybės finansų ministrė, o tam, kad galėtų nusipirkti vaistų ir jaustis šiek tiek oriau. Ištiestų nugarą bei lengviau atsikvėpti norėtų ir jauna kultūros darbuotojų šeima, kurios atlyginimas nelabai daug skiriasi nuo minimalios algos, o vaikus išleisti į mokyklą vis tiek reikia.
Sutinku, kad šalies finansinis stabilumas yra svarbus, reikia galvoti ir apie energijos efektyvumo problematiką. Tam Vyriausybė ir priėmė atitinkamus sprendimus, kurie sėkmingai vykdomi. Biudžeto deficitas mažėja, šilumos ūkio pertvarka ir daugiabučių namų renovacija vykdoma pagal numatytą planą. Tokias smulkmenas buvusi finansų ministrė galėtų ir žinoti.
Visgi negalima pamiršti ir žmonių, kuriems būtina sugrąžinti pasitikėjimą valstybe ir valdžia. Tai padaryti ypač sunku, nes po ketverių konservatorių valdymo (tiksliau būtų pavadinti diržų veržimo socialiai pažeidžiamiausiems) metų atrodo, kad socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei gali prireikti ir aštuonerių metų įtikinti, jog Vyriausybei rūpi žmonės. Pagaliau iš karto po Seimo rinkimų 2012 metais pakelta minimali alga Lietuvos ekonomikos nesugriovė, nors prieštaraujančių balsų „baubimas“ skambėjo gana garsiai. Kas kita PVM lengvata šildymui. Nors Ministras Pirmininkas pareiškė, kad PVM lengvatos šildymui Vyriausybė 2014 m. naikinti kol kas dar nesvarsto, bet pasitarti su visuomene būtų galima. 2015 m. tai būtų socialiai teisingas žingsnis, nes lengvata naudojasi ir turtingesni, ir skurdžiau gyvenantys žmonės. Turtingesni galėtų susimokėti, o socialiai remtiniems lengvata galėtų būti taikoma per socialinės paramos programas. Ekonomistų paskaičiavimais, per metus lengvatos panaikinimas leistų sutapyti apie 200 mln. litų. Jeigu paklaustume visuomenės, ar ji sutiktų solidariai atsisakyti lengvatos, jeigu tokia pinigų suma atitektų pensijų didinimui, manau, kad tokios apklausos rezultatas būtų teigiamas.
Pagaliau Vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą – buvo priimtas pensijų kompensavimo mechanizmas – šių metų paskutinį ketvirtį pirmieji 90 mln. bus sugražinti pensijų dalį praradusiems žmonėms. 2015-2016 metais dar bus surasta po 180 mln. Taip mažais žingsniai ir bus sugražintas socialinis teisingumas.
Stebuklų nebūna, tad tikrai neverta tikėtis, jog buvusioji valdžia, kuriai taip nesisekė (tiesą pasakius, matyt, labai ir nesistengė) derėtis su „Gazprom“, pasidžiaugtų, jog šiai Vyriausybei visgi pavyko pasiekti susitarimą dėl mažesnių dujų kainų. Atvirkščiai, pasipylė sąmokslo teorijos, kas už viso to slepiasi, ar tik socialdemokratai nepardavė Lietuvos... Gal todėl ir neverta stebėtis, kad į šį baubiančiųjų chorą įsijungė ir buvusi finansų ministrė. Bet kai garsiai baubi, tai, matyt, nieko aplinkui ir negirdi. Ausų kištukai taip ir liko, kur buvo visus ketverius konservatorių valdymo metus...
Auksė Kontrimienė , Ministro Pirmininko patarėja, LSDP prezidiumo narė
