Prekės ženklo įvaizdžio formavimas automobilių industrijoje yra daug laiko, pastangų ir lėšų reikalaujantis užsiėmimas. Vis dėlto, kai kompanijai tai daryti sekasi gerai, vėliau galima ilgą laiką mėgautis darbo vaisiais ir net tuomet, kai naujos kartos produkcija neatitinka sukurtos legendos, rasti pirkėjų, kurie rinksis automobilius vien todėl, kad vaizdiniai apie markę pernelyg giliai įsirėžę jų sąmonėje ir pasąmonėje.
Prabangių automobilių gamintojams tai yra itin aktualu. Nesvarbu, apie kokio dydžio ir kainos transporto priemones kalbama – automobilių sėkmė rinkoje labai priklauso nuo to, kokiame kontekste juos mato pirkėjai ir kaip rinkodaros bei viešųjų ryšių specialistams pavyko suformuoti lūkesčius. Antra vertus, pasikliauti vien neapčiuopiamomis poveikio priemonėmis nėra išmintinga. Jei produktas nebus pakankamai geras, užteks pirmųjų klientų atsiliepimų, kad pirkimo banga greitai atslūgtų.
Skirtingos atsiradimo aplinkybės
Šį kartą mūsų palyginamajame bandomajame važiavime susirėmė du prabangūs kompaktinės klasės modeliai – A klasės „Mercedes-Benz“ ir „Audi A3“. Abu automobiliai – penkerių durų hečbekai, „Audi“ netgi turi tokiam kėbului specialų pavadinimą – „Sportback“. „Mercedes-Benz“ hečbekas Europos, o kartu ir mūsų rinkai oficialiai buvo pristatytas praėjusių metų spalį, oficialus trejų durų A3 hečbeko debiutas Lietuvoje įvyko tuo pačiu metu, o penkerių durų variantas prekybos salonus pasiekė 2013 m. kovą.
Tai yra trečioji abiejų modelių karta, tačiau jų pasirodymo rinkoje specifika skiriasi iš esmės. Ruošdami pamainą A3 hečbekui „Audi“ konstruktoriai laikėsi tradicinio plano – tai turėjo būti klasikinio stiliaus praktiškas miesto automobilis su sportiškais bruožais, o „Mercedes-Benz“ inžinieriai ėmėsi tikros revoliucijos.
1997 m. pasirodęs pirmasis A klasės modelis liūdnai pagarsėjo apvirtęs švedų žurnalistų atliekamo briedžio testo metu. Siauras ir aukštas pirmasis A klasės „Mercedes-Benz“ savo kėbulo struktūra labiau priminė vienatūrį nei hečbeką. Nors šiais laikais tai nėra nieko įspūdingo, modelio pasirodymo rinkoje metais jis atrodė novatoriškai. Nesėkmė minėto briedžio testo metu pernelyg didelės žalos nepadarė – pakeitus elektroninės stabilumo kontrolės programą, pakoregavus pakabą ir sumontavus platesnius ratus problemos neliko. Žaismingo stiliaus mažasis A klasės modelis itin patiko moterims ir vien pirmos kartos hečbekų buvo parduota apie 1,6 mln.
„Mercedes-Benz“ galvos nusprendė, kad vien dailiosios lyties pirkėjų A klasei yra per mažai, todėl buvo nutarta atsisakyti originalaus kėbulo stiliaus. 2012 m. Ženevos automobilių parodoje pristatytas trečiosios kartos modelis jau turėjo europiečio akiai įprastas klasikinio miesto hečbeko proporcijas. Geras tai sprendimas ar nelabai, parodys laikas. Galima tik atkreipti dėmesį, kad būti sportiškesniu už 1 serijos BMW ir stilingesniu už „Volvo C30“ šiame segmente A klasės „Mercedes-Benz“ vargu ar pavyks, todėl atsisakyti ryškiausio skiriamojo bruožo – didžiulė rizika.
Apie netinkamas asociacijas
Kadangi dizaino vertinimas yra itin subjektyvus, šį kartą susikoncentruosime į pastabas, kurias mums minėjo abu automobilius matę redakcijos kolegos ir šiaip praeiviai. Visų pirma, žmonės, kuriems teko matyti „Audi A3“ mūsų bandomojo važiavimo metu, teigė, kad šio automobilio praktiškai neįmanoma atskirti nuo kitų gamos modelių. Pastebėjimas taiklus, mat su markei būdingomis gigantiškomis priekinėmis radiatoriaus grotelėmis, naujo stiliaus priekiniais ir galiniais žibintais A3 hečbeką galima supainioti ne tik su „A4 Avant“, bet ir su Q3 arba netgi „A6 Avant“.
A klasės „Mercedes-Benz“ adresu išgirdome dar įdomesnį komentarą – esą dabar modelis atrodo kaip „Volkswagen Golf“. Jei tokie komentarai nebuvo malonūs, tarkime, „Renault Megane“ kūrėjams, prabangių vokiškų automobilių gamintoją jie turėtų kaip reikiant neraminti. Problema šiuo atveju yra ne tik skirtingo lygio pajamas ir padėtį visuomenėje identifikuojantys segmentai, bet ir faktas, kad „Golf“ yra puikus automobilis, todėl daugumai į racionalesnį mąstymą linkstančių potencialių klientų kils klausimas, ar verta rinktis kokybės atžvilgiu didelio pranašumo neturintį ir panašiai atrodantį automobilį už gerokai didesnę kainą?
Dar vienas įdomi detalė kalbant apie A klasės hečbeko dizainą yra išraiškingiau už galinę atrodanti priekinė automobilio dalis. Ji parengta pagal visiems naujos kartos „Mercedes-Benz“ modeliams dabar taikomą stilių ir šiek tiek primena tokių modelių kaip CLS dizainą. Dėl šios priežasties vairuodami A klasės hečbeku galite sulaukti perdėm nuolankaus priekyje važiuojančių vairuotojų elgesio.
Daugiau erdvės priekyje
Įsėdus į automobilį galima pajusti skirtumus, kuriuos, mūsų subjektyviais vertinimais, greičiausiai lėmė didesnės „Audi“ dizainerių pastangos. Abiejų hečbekų interjeras buvo projektuotas stengiantis suteikti priekyje sėdintiems keleiviams daugiau vietos. Dėl to abu hečbekai turi atskirtus nuo centrinės konsolės multimedijos valdymo ekranus. Tiesa, A klasėje jis tiesiog „prilipdytas“ virš oro tiekimo angų, o A3 įrengtas monitorius paslepiamas kiekvieną kartą užgesinus variklį.
Erdvės išnaudojimo požiūriu „Audi“ dizaineriai savo darbą atliko šiek tiek geriau. Visas priekinis prietaisų skydelis ir palangė yra siauresni, centrinė konsolė labiau pastumta į priekį. Taip atsiranda daugiau vietos priekyje sėdinčio vairuotojo ir jo keleivio kojoms. Kitas pagirtinas sprendimas yra A3 salone iki minimumo sumažintas mygtukų skaičius. Žinant vokiečių dizainerių potraukį pridėti įvairiausių svirtelių ir rankenėlių, toks pasiekimas tikrai stebina, turbūt ir patys interjero kūrėjai nustebo, kad visos įrangos funkcijas galima suvesti į tokį mažą jų kiekį.
A klasės „Mercedes-Benz“ interjeras stilingas, tvarkingas ir kokybiškai surinktas, tačiau vertinant bendrą kontekstą atrodo penkmečiu atsilikęs nuo A3. Prietaisų skydelio tekstūra originali, tačiau jis pernelyg masyvus, mygtukų centrinėje konsolėje gerokai per daug, o medžiagų kokybė, nors neabejotinai lenkia C segmento modelius, prabangos kategorijoje neatrodo labai įspūdingai ir pastebimai atsilieka, kad ir nuo „Audi“ hečbeko.
Priekinės A klasės modelio sėdynės nėra labai patogios ir netgi vidutinio sudėjimo vairuotojui sėdint per juosmenį spaudžia šonus. Taip pat praktiškai neįmanoma pasiekti šone esančios rankenėlės atlošui pareguliuoti – tarp sėdynės ir statramsčio tam nepalikta jokio tarpo.
Varikliai, komplektacijos ir kainos
Bandymui pateiktuose automobiliuose buvo sumontuoti dyzeliniai varikliai. A klasės „Mercedes-Benz“ priekinius ratus per automatinę septynių laipsnių pavarų dėžę suko 1,6 litro darbo tūrio motoras, kurio maksimalia galia siekia 109 AG diapazone nuo 3200 iki 4600 aps./min., o didžiausias sukimo momentas – 250 Nm esant sūkiams nuo 1400 iki 2800 aps./min. „Audi A3“ variklis galingesnis – 2,0 litro darbo tūrio agregatas, išvystantis 150 AG diapazone nuo 3500 iki 4000 aps./min., taip pat 320 Nm sukimo momentą – nuo 1750 iki 3200 aps./min.
„Audi A3“ modelio kaina su papildoma įranga siekia 119,574 litų,o A klasės „Mercedes-Benz“ – 108,275 litus. Skirtingų gamintojų siūlomi įrangos lygiai kartu su papildomu gėriu nebuvo vienodi, tačiau labai panašūs – abu automobiliai turėjo 17 colių skersmens lengvojo lydinio ratlankius, greičio palaikymo, laisvų rankų įrangos, variklio paleidimo ir stabdymo sistemas, statymo jutiklius, šildomas priekines sėdynes, ksenono dujų išlydžio priekinius žibintus. A klasė išsiskyrė svirtelėmis prie vairo, USB jungtimi ir vairuotojo budrumo stebėjimo sistema, tačiau galingesnis A3 variklis, įmantresnis kondicionierius, kokybiškesnė garso įranga, šviesos diodų priekiniai žibintai ir aliuminio apdailos detalės viduje lemia didesnę šio modelio kainą.
Praktiškumas nėra šių prabangių miesto hečbeko stiprioji pusė. Galinėse sėdynėse vietos nėra tiek daug, kiek norėtųsi, todėl priekyje vietas užims solidaus stoto vyrukai, o gale įsitaisyti bus sudėtinga. Nėra čia papildomų daiktadėžių, dėtuvių ir nišų, o kalbant apie bagažines, pranašumą turi „Audi“. A3 hečbeko bagažinės tūris siekia 380 litrų ir yra 35 litrais didesnis už A klasės modelio, nors vertinant vizualiai šis skirtumas atrodo dar didesnis.
Tikrasis pranašumas − kelyje
Automobilio elgesys kelyje daugeliu aspektų rodė A3 pranašumą. „Audi“ hečbeko vairuotojo vieta malonesnė tiek dėl patogesnių sėdynių, tiek dėl labai greitai perprantamo, kone intuityvaus prietaisų valdymo, o „Mercedes-Benz“ pavarų perjungimas svirtele prie vairo ir valytuvų reguliavimas ant posūkių svirtelės kelia sumaištį.
Galios skirtumas šiuo atveju nemažas, tačiau tikroji A klasės modelio problema yra pernelyg lėta reakcija į akceleratoriaus paspaudimą. Pedalas labai laisvas, kone „popierinis“, todėl jį dozuoti sudėtinga. Toks pat lengvas ir visiškai neinformatyvus yra vairas. Tai trukdo pasinaudoti šiaip jau sportiškai sureguliuotos pakabos potencialu.
Lietuviškomis duobėtomis gatvėmis vairuoti A klasę nėra labai malonu, keletą kartų netgi susidarė įspūdis, kad kitą kartą įvažiavę į duobę pamesime visą priekinę pakabą. Smūgiai buvo tokie stiprūs!
„Audi A3“ nėra pats dinamiškiausias automobilis. Ypač trūksta greitesnės reakcijos į vairo pasukimą ir geresnio grįžtamojo ryšio. Variklio potencialo neatitinka stabdžių sistema, greičiausiai suprojektuota orientuojantis į lengvesnius ir ne tokius galingus benzininius motorus. Antra vertus, į bandyto A3 hečbeko standartinę įrangą įeinantys sportiškam važiavimui skirti pakabos pertvarkymai kartu su pavyzdingai tiksliai veikiančia mechanine šešių laipsnių pavarų dėže leidžia važiuoti dinamiškai ir pasitikėti automobiliu net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
Stebina ir A3 pranašumas ekonomiškumo skiltyje. Su abiem automobiliais nuvažiavome po kiek daugiau nei 500 kilometrų. „Audi“ teko vairuoti itin sudėtingomis sąlygomis, važiuojant ne vieną dešimtį kilometrų ketvirta pavara užpustytais keliais. Net tokiomis sąlygomis vidutinės A3 degalų sąnaudos siekė 5,9 l/100 km, o mažesnės galios variklį turintis „Mercedes-Benz“ A klasės modelis šimtui kilometrų vidutiniškai sunaudojo 6,4 l.
Išvada:
Kad šiuolaikinėje daugeliu atveju perpildytoje rinkoje būtų geresni už konkurentus, gamintojai turi vertis per galvą ieškodami naujų, originalių sprendimų, siekdami pasiūlyti kokybišką produktą už patrauklią kainą. Savaime suprantama, greta aršios konkurencijos keliamų reikalavimų yra ir žmogiška prigimtis, kuri dalies kompanijų darbuotojus kartais nesąmoningai verčia pasitikėti per ilgus metus suformuotu markės įvaizdžiu, kad jis atliktų dalį darbo sėkmingai parduodant naują automobilį.
A klasės „Mercedes-Benz“ yra stilingas, kokybiškai surinktas, puikiai įrengtas dinamiškas naujos kartos hečbekas. Vis dėlto po artimesnės pažinties su šiuo automobiliu susidaro toks įspūdis, kad „Mercedes-Benz“ dizaineriai nuo konkurentų atsilieka geru penkmečiu.
„Audi A3“ yra vienu laipteliu aukščiau – jo dizainas nuobodokas, tačiau vienalytis, interjeras patogesnis, erdvesnis, medžiagos kokybiškesnės, surinkimo kokybė kad ir nedaug, tačiau geresnė. Lyginant mechaninę dalį lygiai tas pats – galingesnis ir ekonomiškesnis A3 taip pat gerokai gyviau reaguoja į komandas, turi geriau subalansuotą pakabą. „Audi“ konstruktoriai verčiasi per galvas taip, tarsi bijotų prarasti darbo vietas...
A klasės „Mercedes-Benz“
Mums patiko:
Priekinės dalies dizainas;
Dyzelinio variklio trauka esant aukštiems sūkiams;
Dinamiškai važiuoti leidžianti pakaba.
Mums nepatiko:
Prie bendro stiliaus nederantis galinės dalies dizainas;
Nepatogios priekinės sėdynės;
Pernelyg laisvas vairas ir akceleratorius.
„Audi A3“
Mums patiko:
Galingas dyzelinis variklis;
Gyva reakcija į vairuotojo komandas;
Erdvė priekinėse sėdynėse.
Mums nepatiko:
Nuo kitų gamos modelių neatskiriamas dizainas;
Pernelyg silpni stabdžiai;
Brangi papildoma įranga.
