Londono olimpiados bronzos medalio laimėtojas 27 metų Aleksandras Kazakevičius šiuo metu dažniau matomas su šlepetėmis ir raudonu chalatu prie baseino nei ant imtynių kilimo. TV3 projekte „Šuolis“ dalyvaujantis sportininkas tikisi ne tik įveikti aukščio baimę, bet ir „pridėti“ koordinacijos bei reakcijos.
„Siūlė man anksčiau dalyvauti projekte „Šok su manimi“, bet mane nelabai traukė. Čia labiau sus sportu susiję, sportinis projektas. Norėjau ir save išbandyti šokinėdamas į vandenį“, – interviu Balsas.lt prisipažino A. Kazakevičius.
Prisipažinęs, kad dabar dažniau atpažįstamas kaip projekto dalyvis nei kaip olimpinis prizininkas A. Kazakevičius atskleidė ir kuriozišką faktą, kad dažnai žmonės jį supainioja su kitu Londono olimpiados bronzos medalininku boksininku Evaldu Petrausku.
Ar projektas jam iššūkis? „Labiau naujovė, o ne iššūkis. Norėjau išmokti, įveikti savo savo aukščio baimę. Dabar jau suprantu, kad ta baimė dingsta. Neblogai ir sekasi, galima sakyti jau profesionalo link einu. Aišku, reikia dar daug dirbti, bet jau neblogai“, - juokėsi imtynininkas.
– Anksčiau teko kada šokti ar nerti į vandenį?
– Vieną kartą stovykloje esu nušokęs nuo tokio 6 m aukščio skardžio. Ten stovėjo ir ragino mane gal 10 minučių, kol nušokau ant „kojyčių“. Buvo labai baisu. Kad reikėtų verstis ar dar kažką daryti, tai ne. Sudėtinga, nes kai pradedi mokytis, suvoki, kad čia daug niuansų – pasistiebti, pirštus traukti, kuo mažiau purslų kai įšoki į vandenį.
– Kiek treniruojatės?
– Kasdien Lazdynų baseine arba Moksleivių rūmuose. Treniruotės vyksta po pora valandų. Visai nelengva. Iš pradžių mankštinamės salėje, paskui šokinėjame ant batuto, spyruokliuojančio takelio, darome kūliavirsčius, visokius akrobatikos elementus. Tai svarbu, jei darai salto. Tai trunka apie 40 minučių, o paskui einame į baseiną.
– Pats puikiai atliekate salto ant imtynių kilimo. Ar sudėtinga atlikti tuos akrobatinius elementus šokant į vandenį?
– Taip, galiu padaryti salto ant kilimo ar ant žemės, bet čia gavau dar naudos, nes man paaiškino, kaip reikia daryti salto, kaip lengviau apsiversti, kad galvą reikia lenkti prie kelių. Tikrai gavau daug naudos.
– Šalia jūsų projekte visuomet matome jūsų draugę Gretą Lebedevą. Ar jai taip pat numatytas vaidmuo projekte?
– Taip. Šį savaitgalį pamatysite, nenoriu atskleisti. Tai bus labiau artistinis šuolis. Ji taip pat labai bijo aukščio, nors drąsi mergaitė. Užlipo ant 3 m bokšto ir buvo baisu. Tai pirmiausia jai reikia įveikti aukščio baimę. Kol kas ji dar mažai treniravosi.
– Ar turite tikslą nušokti nuo aukštesnio bokštelio?
– Jei užlipai ir nušokai nuo aukščiausio bokštelio, tai nereiškia, kad esi didvyris. Ne. Gal net nepadarysi tokių elementų, kokius gali atlikti šokdamas nuo 3 m ar 5 m bokštelio. Tai ir įspūdingiau atrodys. Iš pradžių kėliau uždavinį išmokti padaryti salto, bet kai viskas įsibėgėjo, numatyta ir laimėjimo suma, pasidarė įdomu, atsirado ir noras laimėti. Reikia stengtis išmokti daugiau ir parodyti tai žiūrovams, kad patikčiau ir balsuotų už mane.
– Kokie pirmieji potyriai, kai šokote į baseiną?
– Buvo keista ir baimė. Iš apačios žiūrint atrodė, kad nieko čia ypatingo, bet kai užlipi ant 5 m bokštelio, buvo drovu, norėjosi nusileisti pažiūrėti, ar išties čia taip aukštai viskas. „Chlorkė“, vanduo į nosį pribėga, nemalonu, vėliau prie visko pripranti. Ateini kaip į sporto salę ir žinai, kad reikia dirbti ir išmokti. Kita vertus ta rytinė treniruotė labai gerai – atsigauni.
– Popiet einate į imtynes?
– Su treneriu susitarėme, kad vieną treniruotę – rytinę – praleidžiu. O vakare visuomet esu ant imtynių kilimo.
– Ar kažkas gali būti pritaikoma imtynėse iš šuolių į vandenį praktikos?
– Daug nepritaikysi. Kai pradėjau aktyviai treniruotis, krito mano svoris – „numečiau“ 3 kg. Jėgos neprideda, bet koordinacijos ir reakcijos prideda. Kažko iš to tikrai „paimsiu“.
– Kiek laiko „suvalgo“ minėtas šou? Ar nenukenčia kasdienybės rutina?
– Laiko atima. Ypač, kai prasideda klipų filmavimas, kuris trunka ir visą dieną. Buvo tokių dienų, kad praleisdavau ir šuolių į vandenį, ir imtynių treniruotes. Bet be to niekaip. Jie nori išspausti maksimumą. Reikia važiuoti matuotis drabužius ir visa kita.
– Kam dabar ruošiesi ir kokios svarbiausios šiais metais varžybos laukia?
– Pagrindinis mano startas bus pasaulio čempionatas rugsėjo mėnesį.
– Kokie ten lūkesčiai ir tikslai?
– Dar turime apsispręsti, kokioje svorio kategorijoje imsiuosi. Dabar sveriu 82 kg, o arčiausia kategorija – 85 kg. Pamatysime po projekto, kaip atsigausiu, koks bus svoris. Pavargau „mesti“ svorį“. Paprastai iki 75 kg reikia numesti apie 8 kg, yra ką veikti, atima daug jėgų. Nusprendėme, kad verta pereiti į 85 kg, bet tuomet reikia sverti apie 88 kg, kad turėčiau masės ir jėgos. Priimtiniausia man svorio kategorija būtų 85 kg. Tikslai kaip visuomet – kovoti iki galo.
– Kiek dažnai dar kasdienybėje sutinkami žmonės „primena“, kad esi olimpinis prizininkas?
– Artimiausi draugai primena. Matau, kad žmonės atpažįsta, bet pradedu galvoti, kad jie gal matė mane projekte ar dar kažkur. Dažnai mane supainioja su kitu olimpiados prizininku boksininku Evaldu Petrausku. Nežinau, ar mes su juo panašūs. Visi klausinėja, kas ten buvo Palangoje, su ta „mergička ir alumi“? Tuomet aiškinu, kad jie matyt sumaišė mane su boksininku (juokiasi).
– Ar tie Londono olimpiados įspūdžiai jau visiškai nugrimzdo į atminties dugną ar vis dar sukyla?
– Tai buvo sėkmingas ir džiaugsmingas etapas. Po truputį ir pats užmirštu, reikia eiti toliau, galvoti apie Rio de Žaneiro olimpiadą. Ne už kalnų. Žinoma, kas buvo, neatimsi.
KOMENTARAS
Treneris Ruslanas Vartanovas:
„Kaip vertinu? Yra dvi medalio pusės. Tai visuomeninis pripažinimas žmogui, apie kurį visi kalba. Viešas pasirodymas. Tai ne tik asmens, bet ir mūsų sporto šakos prezentacija. Jis ir pats nori pasirodyti ne tik kaip sportininkas, bet ir kitais talentais.
Viską su Aleksandru aptarėme ir suderinome. Jis skyrė šiam projektui dėmesį tik rytines valandas, o pagrindinį darbą atlieka kaip priklauso. Galbūt šiuo metu nueiname šiek tiek į šoną nuo pagrindinių krūvių, tačiau jo pagrindinis pasiruošimas pasaulio čempionatui prasidės pasibaigus šiam projektui balandžio mėnesį.
Šuoliai į vandenį turi tam tikrą specifiką, bet šiuo atveju svarbu koordinacija ir kūno valdymas. Tie dalykai būdingi ir imtynėms. Pasirengimo etape mes taip pat treniruojamės baseine. Tai taip pat tam tikras krūvis jam.
Traumų pavojus? Jei būtų nesubrendęs, pradedantis žmogus, tai būtų pavojus, bet jis pakankamai susiformavęs, turi akrobatikos įgūdžių, koordinuotas, atletiškas. Neturėtų būti tokių traumų, kurios paveiktų jo sveikatą.
Pirmą projekto laidą ne tik aš, mano šeima, kaimynai, laiptinė, bet ir visa namas stebėjo. Visiems patiko, visi nuoširdžiai palaiko, sveikina, nes žino, kad esu treneris. Didelis privalumas – į Aleksandrą galima pažiūrėti kitu formatu, bet gyvai. Juk pasaulio ir Europos čempionatai ne visuomet transliuojami.
Nenorėtume per daug velti į kitus panašius projektus. Mūsų darbas kryptingas, norime, kad kiekvienas žmogus, įžengęs į imtynių salę, atsiskleistų būtent ant imtynių kilimo. Aukšto meistriškumo sportininkai galbūt neturėtų blaškytis, trikdyti treniruočių ciklo. Aleksandro atveju leidome, nes tai pereinamas laikotarpis. Kita vertus – tai savotiška patirtis, įvertinsime, ar naudingi tokie pasiūlymai, ar reikėtų nuo jų susilaikyti.“
