Vienu pagrindinių referendumo dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES) ypatumų tapo bulviasodis. Jo metu šalies gyventojus reikėjo įtikinti ateiti pareikšti savo valią dėl šalies ateities.
Specialioje referendumui skirtoje LTV laidoje "Pasirinkimas" į klausimą, į ką labiausiai reikėjo atsižvelgti ruošiantis referendumui, ryšių su visuomene agentūros "DDB&Co Katkevičius" vadovas Aurelijus Katkevičius atsakė: "į bulviasodį".
Geras oras šeštadienį, per kurį nemažai lietuvių dirbo laukuose sodindami bulves, nemažai nerimo referendumo organizatoriams sukėlė dėl mažo balsuotojų aktyvumo. Tai, kad bulvių sodinimas galėjo tapti kliūtimi šeštadienį ateiti prie urnų, pripažino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Lietuva pagal bulvių suvartojimą vienam gyventojui užima vieną pirmaujančių vietų pasaulyje. Statistinis lietuvis per metus suvartoja apie 130 kilogramų bulvių, ir iš dabartinių ES narių pagal šį rodiklį jį lenkia tik airiai - 145 kilogramai gyventojui.
Pastebima, kad pastaruoju metu mažėja bulvių pasėliai - 1998 m. jie siekė 138 tūkst. hektarų, o pernai - vos 99,2 tūkst. hektarų. Bulvių stygių pajuto ir valgytojai. Statistikų duomenimis, pernai, palyginti su užpraėjusiais metais, mažmeninė bulvių kaina padidėjo 66 proc. iki 1,23 lito už kilogramą.
Dabartinio šalies Prezidento Rolando Pakso ryšių su visuomene projektui rinkimuose vadovavęs ir už jį kolegų prizu "PRoduktas 2002" apdovanotas A. Katkevičius teigia, jog referendumą dėl narystės ES reklamuoti buvo sunku dėl integracijos abstraktumo.
ELTA
