Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas liberalas Algis Kašėta teigia, kad po Gruzijos ir Rusijos karo būtina siekti, jog NATO Lietuvoje taptų labiau matomas ir siūlo šalyje įsteigti vieną iš NATO institucijų bei Šiaurės Atlanto tarybos sankcionuotą oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į nuolatinę.
„Iš tikrųjų - po Rusijos agresijos prieš Gruziją pasaulis pasikeitė. Tai, apie ką jau keletą metų kalbėjome kaip apie vis stiprėjančią grėsmę, tapo akivaizdžiu faktu visoms Vakarų valstybėms. Siekdama savo imperinių tikslų, Rusija yra pasirengusi naudoti ne tik praeito amžiaus vidurio sovietinę retoriką ir sudėtingą propagandinę mašiną, ne tik grasinti Europos energetiniam ir kibernetiniam saugumui, bet ir griebtis Budapešte, Prahoje ir Afganistane naudotų argumentų - tankų, aviacijos ir artilerijos“, - rašoma trečiadienį paskelbtame A.Kašėtos pareiškime.
Jo teigimu, pagrindinis Lietuvos saugumo garantas - aktyvus dalyvavimas stiprinant šios dienos iššūkiams pritaikytą gynybinę sąjungą - NATO. Anot A.Kašėtos, reikia išnaudoti „praregėjusius sąjungininkus Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumo stiprinimui“.
Pažymėjęs, jog būtina didinti „menką“ NATO matomumą Lietuvoje, A.Kašėta siūlo siekti, kad NATO oro policijos misija taptų nuolatine, jos apimtis padidinta, užtikrinant tinkamą reagavimą į visus incidentus.
Taip pat, anot parlamentaro, Baltijos šalyse galima būtų surengti NATO plataus masto pratybas pagal kolektyvinės gynybos operacijų scenarijų bei Lietuvoje galėtų įsikurti viena iš NATO institucijų arba jos padalinys.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.
