Veiklą atnaujinusiuose Šiaulių bendruomenės namuose rašytojas, filosofas daktaras Arvydas Juozaitis pakvietė į paskaitą apie Latviją, valstybę, kurios likimas gali atsikartoti pas mus. „Latvijos likimas, man atrodo, Lietuvoje atsikartotų po dešimtmečio“, — sakė A. Juozaitis.
Geriausi kaimynai
A. Juozaitis pakvietė į paskaitą „Nežinoma Latvija“ ir pristatė knygą “Ryga — niekieno civilizacija“. Susitikime A. Juozaitis už pilietinę drąsą apdovanotas Lietuvos kultūros fondo medaliu.
Latviją jis pristatė ne tik pasakojimais, bet ir skaidrėmis, dainų vaizdo klipais, iliustruojančiais įsimintiniausius pastarųjų dviejų dešimtmečių įvykius Latvijoje. Dainos atliepė Sąjūdžio metus: „Latvių žemė atverta“, “Nyksta mano šaknys“, bei pastarųjų metų aktualijas.
„Kai tauta ieško nacionalinės idėjos, kreipia dėmesį į istorikus, filosofus. Latvių idėja — tobula ir be ginčų: tauta gimė iš nacionalinio himno, pirmą kartą sugiedoto 1873 metais, per pirmąją Dainų šventę. Šiandieninės latvių dainų šventės — stebuklas. Pasaulio sutvėrimo reiškinys“, — sako A. Juozaitis.
Filosofas įsitikinęs: geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Todėl keista, kad per 21 metus nėra sudarytos sutarties tarp Lietuvos ir Latvijos Kultūros ministerijų.
Televizijos ekranuose nematome, kas vyksta Latvijoje. Praėjusiais metais minėta Žalgirio mūšio 600 metų sukaktis Latvijoje liko nepastebėta.
Susitikime A. Juozaitis atsakė į šiauliečių klausimus. „Šiaulių kraštas“ pateikia keletą A. Juozaičio susitikime išsakytų minčių, pastebėjimų.
Apie skirtumus
— Kai įvažiuojame į Rygą, visada sakau: „Pažiūrėkite, vaikai, visi stulpai — telegrafo, elektros — atrodo tarsi su kepurytėmis. Taip buvo vokiečių, latvių nepriklausomybės, sovietiniais laikais, tebėra ir dabar.
Ant visų namų Rygoje, Liepojoje yra nurodyta nuosavybės forma: savivaldybės, privatus ar valstybės namas. To mes, ko gero, iki pasaulio pabaigos neturėsime. Vokiškas racionalumas. Bet šis racionalumas latvius yra nuvedęs į daugybę akligatvių.
Vienas iš jų — pilietybės institucija. Iš kur toks pasipriešinimas rusakalbiams? Pilietybės Latvijoje neturi apie 300 tūkstančių žmonių.
Vaikas negauna pilietybės, jei abu tėvai neturi Latvijos pilietybės. Rygos mero Nilo Ušakovo tėvai neturi pilietybės, jie nebalsuoja net savivaldybių rinkimuose.
Ši situacija, sakyčiau, istorinio keršto faktorius. Latvių etnosas buvo ant išnykimo ribos, Rygoje 1987 metais beveik nebeskambėjo latvių kalba. Antras dalykas — vokiškas įstatymų laikymasis.
Apie 70 nuošimčių rusakalbių 1991 metų kovą balsavo už Latvijos nepriklausomybę. Tikėjosi, kad Latvija juos priėmė. Bet iš tų 70 nuošimčių piliečiais tapo tik tie, kurių tėvai buvo gimę prieš karą, o visi kiti — okupantai. Reikia suprasti, koks psichologinis įžeidimas. Atimtas kreditas, duotas balsuojant.
Mes galime jiems padėti šitą klausimą išspręsti: suteikdami Lietuvos— Latvijos federacijos ar konfederacijos pilietybę.
Apie bendrumus
— Mano įsitikinimu, jei kris Latvija, kris Lietuva. Latvijos likimas, man atrodo, Lietuvoje atsikartotų po dešimtmečio.
Iš pietų mus Lenkija spaudžia. O per Latviją ateis Turkija, Kinija, Bangladešas. Tada ne to pamatysime. Jei neliks Dainų švenčių, nebeliks Latvijos.
Mano įsitikinimu, jaunimui reikia važiuoti į Latviją, o ne į Airiją, Vokietiją. Lietuviai šiuo metu yra daug apsukresni už latvius. Maisto prekybos tinklai, statybos kompanijos, pieno apdirbimo pramonė yra kone lietuvių rankose.
Suartėjimas tarp lietuvių ir latvių turi vykti žingsnis po žingsnio. Pirmiausia reikia sparčiai sudaryti bent kultūros ministerijų sutartį.
Antras dalykas — reikalinga Lietuvos-Latvijos Seimų asamblėja. Nes estai, kai suomiai pakelia pirštą, visada pasipustę padus lekia.
Labai gerai, kad Latvijoje ir Lietuvoje įsikūrė bent parlamentinė grupė.
Kai sausio mėnesį buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras lankėsi Lietuvoje, premjerų lygiu susitarta ruošti bendrą strategiją tarp Lietuvos, Latvijos vyriausybių.
Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Nerius Germanas parašė studiją, ją kartu pristatinėjome vienoje iš radijo laidų. Konfederacijos idėjos neįrašė, bet mes, lietuviai ir latviai, turime šansą įvesti bendrą piniginį vienetą — baltą. Esu tikras, tai visiškai įmanoma.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
