Kurti Trečiąją Respubliką ir stiprinti savivaldą raginęs Liberalų sąjūdžio narys Aidas Feliksas Palubinskas po daugiau nei metų darbo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje savo nuomonės nepakeitė. Anot jo, būtina reformuoti savivaldą ir decentralizuoti šalį.
Tokiems siūlymams pritarė „Balsas.lt“ kalbintas Tėvynės Sąjungos atstovas Jurgis Razma, iš dalies - ir buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. Tuo tarpu teisininkas Julius Sabatauskas į siūlomas reformas žiūri daug atsargiau.
Prieš metus „Santaros-Šviesos“ konferencijoje A. F. Palubinskas siūlė palaidoti antrąją Respubliką ir kurti trečiąją, joje įgyvendinant radikalų subsidiarumą, kuris reikštų galių atidavimą visuomenei, t.y. į gatvės, kvartalo, gyvenvietės, seniūnijos, savivaldos lygį.
Daugiau nei metus laiko Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje dirbęs ir praktiškai su savivaldos problemomis susipažinęs politikas savo nuomonę sustiprino dar labiau.
Darbą Taryboje į pareigas Europos Komisijoje iškeitęs A. F. Palubinskas sakė, kad dirbdamas Taryboje daug ko išmoko. „Įsitikinau, kad savivalda yra silpna, neturi sprendžiamosios galios. Lietuva – tragiškai centralizuota valstybė. Būtina iš esmės reformuoti ir valstybės, ir savivaldos modelį, reikia valdžios galią perduoti bendruomenėms ir seniūnams, kuriuos vietos gyventojai turėtų rinkti tiesiogiai.“, - Klaipėdos rajono laikraščiui „Banga“ pasakojo liberalas.
Šios idėjos atsispindi ir Liberalų sąjūdžio programoje - siūloma Savivaldybių tarybų rinkimuose taikyti mišrų rinkimų modelį, naikinti apskritis, tiesiogiai rinkti merus ir seniūnus, įvairių lygmenų bendruomeninėms organizacijoms suteikti daugiau galios sprendžiant aktualius klausimus.
Sutarti nebūtų sunku
Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad savivaldos klausimai su Liberalų sąjūdžiu jiems sutarti nebūtų sunku. „Mes irgi ne kartą esame pasisakę už savivaldos plėtojimą“, - teigė Seimo narys.
Anot jo, konservatoriai šios kadencijos Seime siūlė Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų, tačiau kitos frakcijos to nepalaikė, joms kažkodėl neįdomūs tie seniūnų rinkimai, visi susikoncentravo į tiesioginius mero rinkimus.
Komentuodamas galimybę ministerijų funkcijas perduoti savivaldybėms R. Razma sakė, kad į tai reikia žiūrėti atidžiai ir kiekvienos funkcijos perdavimo galimybę nagrinėti atskirai. „Reiktų stengtis įgyvendinti subsidiarumo principą. Jei tam tikras funkcijos gali būti atliekamos žemesnėje valdymo grandyje, jų nereikia atlikti aukštesnėje.“, - teigė jis.
Politiko nuomone, dėl apskričių kiekio ir funkcijų reikia ryžtingų sprendimų. Nors, pasak J. Razmos, svarstytinas ir pats radikaliausias sprendimas - visiškas apskričių atsisakymas, racionaliausia būtų mažinti jų skaičių ir palikti minimalias funkcijas. Apskritys tada atliktų regioninės politikos formuotojos ar panašų vaidmenį.
Paklaustas, ar valstybės decentralizavimas neprieštarauja Tėvynės Sąjungos siūlomai stiprios valstybės sampratai, J. Razma sakė, kad stipri valstybė nereiškia galingo biurokratinio, visuomenę prislegiančio aparato ir galių centre stiprinimo.
Kaip teigė Seimo narys, stipri valstybė yra atsakinga, strategiškai planuojanti ir su minimaliausiu aparatu apsieinanti valstybė. Ji turėtų būti tvarkoma pagal naujosios viešosios vadybos principus, į jos valdymą perkeliami geriausi verslo valdymo principai, o tarp tų principų itin svarbus piliečių įtraukimas į valdymą.
„Stipri valstybė reikštų ir stiprią savivaldą“, - sakė J. Razma.
Viskas ne taip jau gražu
Buvęs vidaus reikalų ministras, liberalcentristas Raimundas Šukys portalui „Balsas.lt“ teigė, kad dalis minėtų nuostatų buvo ir Liberalų ir Centro sąjungos programoje.
Kalbėdamas apie apskričių funkcijų perdavimą savivaldybėms R. Šukys sakė, kad šis procesas vyksta jau dabar, o panaikinti apskritis ir perduoti iškart visas funkcijas neišeina.
„Perdavimas vyksta nuosekliai, tam tikrais etapais. Šiandien vyksta jau antrasis etapas. Reforma vykdoma ir ją reikia vykdyti toliau“, - pasakojo Seimo narys.
Galimybe visiškai panaikinti apskritis R. Šukys suabejojo, nes tam reiktų keisti Konstituciją, o rasti sutarimą Seime yra sunku. Anot jo, nekeičiant Konstitucijos galima keisti apskričių pavadinimus, mažinti jų skaičių ir funkcijas, tačiau pakeisti konstitucinę nuostatą, jog valdymą aukštesniuose administraciniuose vienetuose įgyvendina Vyriausybė - sudėtinga.
R. Šukys taip pat sakė, kad požiūris, jog panaikinus apskritis viskas bus labai gražu - klaidingas, nes atlikti skaičiavimai ir dabar perduodamų funkcijų praktika rodo, kad savivaldybėms perduotų funkcijų įgyvendinimas pabrangsta. „Visų funkcijų perdavimas - itin diskutuotinas, nes reikia įvertinti ne tik atstumą, bet ir kokybę. Yra savivaldybių, kur specialistų jau dabar labai trūksta esamoms funkcijoms įgyvendinti ir dėl to kenčia paslaugų kokybė“, - pasakojo liberalcentristas.
Klausimu, ar reikia seniūnus rinkti tiesiogiai, R. Šukys tvirtos nuomonės neturėjo. „Tada būtų labai jau daug smulkių ir mažų rinkimų“, - sakė jis. Pašnekovas siūlė visų pirma išspręsti tiesioginių mero rinkimų problemą, o tik tada imtis seniūnų rinkimų.
Mišriam savivaldybės tarybų rinkimų modeliui R. Šukys nepritarė. „Tokią patirtį esame jau turėję, kai pirmosios tarybos buvo rinktos vienmandatėse apygardose“, - priminė buvęs ministras.
Pasak jo, dalis tarybų nefunkcionavo arba funkcionavo labai neefektyviai. „Būdavo labai daug nuomonių ir požiūrių, niekas, nei frakcijos, nei partijos, nevienijo tarybos narių. Buvo daug populizmo ir priešpriešos su merais, nes jie neturėjo palaikymo.“
Kaip tikino politikas, dabar partijos prisiima atsakomybę, kad savivaldybė funkcionuos efektyviai.
„Be to, kai Konstitucinis teismas pasakė, kad tarybų nariais gali būti ir ne partijų nariai, mišrios rinkimų sistemos būtinybė nesuprantama“, - mano liberalcentristas.
R. Šukys taip pat užsiminė, kad gyventojai ne visada išreiškia norą, jog valdžia būtų arčiau jų. Kaip pasakojo parlamentaras, pagal gyventojų iniciatyvinių grupių pageidavimus buvo vykdomos apklausos, kuriose klausta, ar didelių savivaldybių gyventojai norėtų jas skaidyti į mažesnes.
„Nors iniciatyvinės grupės reiškėsi aktyviai, apklausų duomenys nebuvo tokie, kad būtų galima priimti sprendimus. Skaidytis nelabai nori ir pačios savivaldybės“, - sakė R. Šukys.
Problemų daugiau nei naudos
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas idėjai savivaldybėms perduoti kai kurias funkcijas pritarė, tačiau akcentavo ir papildomų lėšų poreikį.
Pasak jo, siūlant savivaldybėms perduoti daugiau funkcijų reiktų diskutuoti konkrečiau dėl kiekvienos funkcijos.
Teisininkas taip pat skeptiškai žiūrėjo į apskričių panaikinimą ir visų jos funkcijų perdavimą savivaldybėms, nes tam reiktų keisti Konstituciją.
Paklaustas, ar pritartų tiesioginiams seniūnų rinkimams J. Sabatauskas sakė, kad tokiu atveju seniūnai taptų politikais, o šiandien jie yra valstybės tarnautojai, todėl negali būti renkami. „O kas yra seniūnai politikai? Tada mes smulkintume savivaldybes? Grįžtume į tuos laikus, kai iki 1995 metų buvo kelių pakopų savivaldybės, valdė viršaičiai“, - apie tokią idėją skeptiškai atsiliepė J. Sabatauskas.
Pašnekovui tokie siūlymai pasirodė labiau panašūs į pigų populizmą, kuriuo siekiama pritraukti dėmesio.
Parlamentaro nuomone, jeigu norime smulkinti savivaldybes, reikia žiūrėti, ar jos pajėgs atlikti savo funkcijas bei save valdyti. Savivaldybės turi save išlaikyti, todėl J. Sabatauskas siūlė žiūrėti į pajamų struktūrą. „Jeigu tam tikra teritorija gyventų tik iš dotacijų, apie kokią savivaldą galėtume šnekėti?“, - klausė Seimo narys.
Kaip teigė politikas, apie seniūnų rinkimus kalbėjo ne viena partija ir ne vieną kartą, tačiau kaip spręstų minėtas problemas niekas neįsivaizduoja.
J. Sabatauskas taip pat priminė, kad vienmandatėse apygardose tarybos jau buvo renkamos 1990 metais, tačiau per tokius rinkimus labai daug balsų eina į šiukšliadėžę.
Kaip teigė teisininkas, rinkimai būtų problematiški mažose, pavyzdžiui, Birštono ir Neringos savivaldybėse, kur vienas tarybos narys gautų 50-60 balsų. „Ar tai būtų tikri rinkimai?“, - suabejojo jis.
Politiko nuomone, proporcinis modelis yra geresnis, nes mažiau nuostolių, daugiau atstovavimo.
