Jaunas ir gabus vienos ministerijos skyriaus vedėjas privačiame pokalbyje atvirai prisipažino nežinantis, kaip elgtis, kai sulaukia pasiūlymų gauti atlygį, jeigu nuslėptų ar tiesiog nepastebėtų vienos ar kitos informacijos apie į valstybės paramą pretenduojančią įmonę. Tik nemanykime, kad tai yra atsitiktinis atvejis.
Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, beveik kas trečias tarnautojas teigia, kad jam teko patirti bent netiesioginį politikų ar verslininkų spaudimą priiminėjant sprendimus. Tokie atvejai šokiruoja neseniai ministerijoje įsidarbinusį tarnautoją. Jis nori dirbti sąžiningai, tačiau kai sykį pabandė pasitarti iš pradžių su daug metų dirbančiais kolegomis, o po to – su departamento vadovu, buvo tiesiog apkvailintas. Jaunas darbuotojas sužinojo, kad klausimas, ką daryti, kai tau pasiūlo kyšį, kilo tik jam vienam. Patyręs ministerijos klerkas jam išrėžė į akis tiesiai šviesiai – jeigu esi kvailas, tai neimk, bet netrukdyk imti kitiems ir nekelk į viešumą tokių klausimų.
Taigi, kaip turėtų elgtis Ūkio, Finansų, Aplinkos ir kitų ministerijų valdininkai, kai jiems siūlomas kyšis? Gal pasiūliusiajam kyšį palikti viltį ir apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms ar tiesiai pasakyti, kad kyšio neimsi, ir šį atvejį užmiršti? Visos ministerijos garsiai trimituoja kovojančios su korupcija, tačiau nė viena savo darbuotojams nesiūlo konkrečių veiksmų. Netgi atvirkščiai – neretai apie bandymus papirkti tarnautojai negali pranešti savo tiesioginiams viršininkams, nes kyla įtarimų, kad vien dėl tokios informacijos pranešėjas gali nukentėti. Yra teorinė galimybė apie tai asmeniškai pranešti specialiosioms tarnyboms, tačiau ir tokiu atveju sąžiningi tarnautojai rizikuoja. Žinome ne vieną atvejį, kai tokia informacija grąžinama į ministeriją ir tada iniciatyvą parodęs tarnautojas beveik viešai pasmerkiamas.
Taigi šiuo metu nėra efektyvios pranešėjų apsaugos. Vien dėl šios priežasties beprasmiška tikėtis, kad į kovą su korupcija įsitrauks tarnautojai ir apskritai piliečiai. Taip pat neverta tikėtis, kad esant tokioms aplinkybėms žmonės rizikuos prarasti darbą. Gal ir dėl to apie bandymus papirkti praneša tik apie 2 proc. tarnautojų, nors apklausų duomenimis taip norėtų elgtis 20–30 proc. Nedaug, tačiau jeigu jiems suteiktume galimybę, tai sistema nors šiek tiek apsivalytų, o sergantieji chroniška kyšių ėmimo liga labiau bijotų.
Valdžia kalba apie prevenciją, apie piliečių įtraukimą į kovą su korupcija, tačiau neretai teisinamasi, kad piliečiai ne tik yra nepasiruošę pagelbėti, bet net remia korupciją. Esą valdžia norėtų kovoti, bet neprisideda eiliniai piliečiai, t. y. imantieji kyšius jų imti nenori, tačiau duodantiesiems kyšius nepavyksta atsikratyti šio blogo įpročio. Toks mulkinimas būdingas korupcijos klestėjimu suinteresuotiems valdininkams. Ir jį demonstruoja patys aukščiausi valdininkų sluoksniai.
Į kampą įvarytas ūkio ministras šią savaitę pradėjo kandžiotis ir paaiškėjo, kad būtent jis beveik metus iš esmės toleravo korupciją, žinoma, jeigu taip buvo iš tikrųjų, kaip teigia ministras. Kodėl jis tylėjo kaip pelė po šluota, nors jau sulaukęs pirmo ženklo turėjo apie tai informuoti specialiąsias tarnybas, o jeigu jos nesureaguotų – gal net prabilti viešai. Tačiau atsitiko kitaip. Galime susidaryti įspūdį, kad prie ministro durų buvo susidariusi ilga eilė bandančiųjų jam daryti įtaką ar spaudimą, tačiau ministras kantriai tylėjo.
Štai Estijos baudžiamajame kodekse nustatyta, kad dėl atsisakymo laiku informuoti apie santykius, sukeliančius korupcijos riziką, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki vienų metų ir, žinoma, teisės ateityje užimti tam tikras pareigas praradimas. Lietuvoje ministras prisipažįsta ilgus mėnesius slėpęs tokią informaciją, tačiau iš savo tiesioginio viršininko, t. y. premjero, sulaukia ne nuobaudos, o net pagyrimo. Vien dėl tylėjimo jis turėjo prarasti premjero pasitikėjimą. Neprarado. Tai gal ir premjeras nesuvokia tokios atsakomybės, nors Prezidentė jau ne pirmą kartą vos ne pirštu parodo jo daromas klaidas. Nesupranta. Todėl premjeras šią savaitę viešai pareikalavo, kad šalies vadovė pagaliau pasiaiškintų, dėl ko siekia atstatydinti ūkio ministrą. Paaiškins. Bet ar premjeras supras?
O Teisingumo ministerija vargsta kurdama 2011–2014 metų kovos su korupcija programą. Vėl viską pradedame iš pradžių. Ar pradedame, ar pradėsime? Regis, net teisingumo ministras abejoja šios kovos pasekmėmis.
Albinas Čaplikas
