Vyriausybei pasitarime pirmadienį iš esmės pritarus mokesčių įstatymų pataisoms, premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog taip siekiama mažinti darbo pajamų mokesčių naštą. Anksčiau žadėjęs įvesti progresinę mokesčių sistemą, dabar premjeras sako, kad valstybės biudžete tokiu atveju atsivertų maždaug 1 mlrd. litų skylė.
„Pirmiausia mažiname mokesčių naštą darbo pajamoms. Tiems, kurie uždirba iki 3200 litų, didiname neapmokestinamąją pajamų dalį iki 570 litų, o nuo 2015 metų planuojame padidinti iki 700 litų“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Premjeras pripažino, jog jį nustebino pirmojo ketvirčio statistikos duomenys, kurie parodė, jog šiuo metu uždirbančių iki 3500 litų yra daugiau kaip 90 procentų.
„Dėl to mes bandome tiems žmonėms, kurių darbo užmokestis yra mažesnis, padėti mažindami mokesčius“, – sakė premjeras.
Anot jo, taip pat planuojama daugiau apmokestinti pajamas, gautas iš kapitalo, 5 metus lengvatiniu pelno mokesčiu apmokestinti investicijas į naujas technologijas ir inovacijas, padidint akcizą alui, spirituotam vynui.
Anksčiau kalbėjęs apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, A. Butkevičius pirmadienį sakė, jog dabar apie tai negalvojama.
Aš irgi norėčiau, kad būtų galima įgyvendinti progresinę mokesčių sistemą Lietuvoje, bet aiškiau pabrėžiau, kad esant 1,255 mln. dirbančiųjų žmonių ir žinant, jog atlyginimas iki 3,5 tūkst. litų mokamas daugiau nei 1 mln. žmonių, pagal jokią matematinę logiką šiandien negalime pritaikyti tos sistemos. Jeigu ji ir būtų pritaikyta didžiajai dirbančiųjų daliai, mums reikėtų rasti kitus finansavimo šaltinius, kuriuos apmokestintume kitais mokesčiais, praktiškai padengdami apie 1 mlrd. litų negautų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio“, – kalbėjo premjeras.
„Šiandien turime kalbėti apie greitesnį ekonomikos skatinimą, kad didėtų žmonių darbo pajamos, o paskui jau galime kalbėti apie progresinės mokesčių sistemos įdiegimą Lietuvoje", – pridūrė Vyriausybės vadovas.
Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad galutinis sprendimas priklausys nuo koalicijos partnerių pozicijos – su ja bus tariamasi pirmadienį. Jei visi partneriai sutars, Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtins galutinius siūlymus Seimui.
Koalicijoje gali kilti nesutarimų su Darbo partija, kurios frakcija Seime siūlo nustatyti 10 tūkst. litų metinį neapmokestinamųjų pajamų, į kurias įeina visos darbo pajamos, dydį. Jei šiam pasiūlymui nebūtų pritarta, kaip alternatyva siūloma toliau didinti minimalią algą (MMA) – „darbiečiai“ iki metų pabaigos ją siūlo didinti iki 1200 litų, tačiau premjeras A. Butkevičius nesiūlo didinti minimalios algos.
Vyriausybė siūlo 100 litų – nuo 470 iki 570 litų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir nuo 100 iki 200 litų – papildomą NPD už pirmą vaiką.
Be to, siūloma dar 5 metams pratęsti pelno mokesčio lengvatą investuojančioms įmonėms, mažinti gyventojų gaunamų dividendų apmokestinimą nuo 20 proc. iki 15 procentų.
Pirmą kartą siūloma apmokestinti indėlių palūkanas – 15 proc. būtų mokama nuo didesnių nei 10 tūkst. litų metinių indėlių palūkanų, taip pat vertybinių popierių pardavimo pajamas (skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo kainos), naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams.
Be to, Vyriausybė siūlo pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai ir vaistams bei didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
