Gyvenime egzistuoja aibė dalykų, dėl kurių kyla ginčai. Tačiau netrūksta ir tokių, kurie tapo mūsų gyvenimo aksiomomis, visiems priimtomis tiesomis. Vienerių metų Seimo kadencijos gimtadienio proga noriu pasidalinti savo mintimis apie du dalykus, kurie daugumai mūsų žinomi ir neginčijami jau nuo vaikystės.
Pirma: „Ką darai – daryk gerai“
Tai senolių išmintis, su kuria dar maži buvom supažindinti tėvų, senelių arba mokytojų. Esu tikras, kad tai turėtų likti pagrindine gyvenimo taisykle ir vėliau.
Darbas Seime – ne išimtis. Jis reikalauja profesionalumo, todėl nei Seimui, nei Lietuvos žmonėms nėra naudinga, kai į Parlamentą lyg viesulas įsiveržia nauji, gabūs, populiarūs, bet nepasirengę politiniam darbui žmonės. Politinis neraštingumas, nestabilumas trukdo priimti reikalingiausius žmonėms sprendimus. Tai tiesiog nenaudinga visai valstybei.
Seimo nario darbas – tai sudėtingas įstatymų leidybos procesas, apie kurį taip ir neišmokome paaiškinti tautai. O neišmokome, nes gal ir nenorėjome. Taip bent atrodo mūsų dabartinės vyriausybės vadovo užsispyrimas ir nebandymas tartis nei su visuomene, nei su ekspertais, nei su kolegomis, nei su tauta. Šiuo metu visur girdima apie būtinybę sutelkti jėgas, kalbėtis ir ieškoti geriausių sprendimų, tačiau, atrodo, kad ministrų kabinetą kamuoja baisūs kompleksai – opozicijos, ekspertų, visuomeninių organizacijų pasiūlymai sukelia atmetimo reakciją, bet kokią kritiką vyriausybės vadovas priima liguistai, nors sunkmečiu, kaip tik reiktų telkiančio, o ne priešinančio premjero. Štai kodėl daugelio akys ir simpatijos krypsta į Seimo Pirmininkę, kuri moka ir klausyti, ir girdėti.
Reikia išmintingos valdžios, kuri sugebėtų priversti veikti visas geriausias visuomenės pajėgas. O kol kas kiekvienas problemos sprendimas vyriausybės lygyje paprastai blogesnis už pačią problemą.
Antra: Kalėdos – šeimos šventė“
Taip pat jau vaikystėje mes priprantame gražiausias metų šventes sutikti namuose, šeimos rate, su artimaisiais. Geriau jau taip ir liktų. O kai į šią tradiciją pasikėsinama net ir tautos labui, vienerių metų istorija rodo, kad pamokos būna itin skaudžios. Turiu omenyje jau tapusius istoriniais pernai Kalėdiniu laikotarpiu priimtus naktinius Seimo sprendimus.
Ta pati senolių išmintis dar pridurtų: „nakties darbai – dienos juokai“. Skubūs, nepamatuoti mokesčių reformos naktiniai sprendimai atnešė daugiau žalos negu naudos. Mūsų politiniame gyvenime vis dar trūksta tikslių prognozių ir pasekmių analizės.
Tiesa, populiariausias arogantiškas atsakymas: „mūsų paskaičiavimais, tai atneš tiek ir tiek milijonų nuostolio šalies biudžetui.“ Tai ir yra visa bėda, kad ekonomikos negalima matuoti vien tik aritmetiniais paskaičiavimais. Valstybei dabar būtinas ilgalaikis ekonomikos gaivinimo planas, jos sustojusio gyvybės rato išsukimas. Populiariai kalbant, čia jau reikia pereiti nuo ekonominės aritmetikos prie ekonomikos fizikos dėsnių. Kita vertus, net ir aritmetiniai mūsų ministrų paskaičiavimai nėra jau tokie tikslūs. Kai vyriausybė prideda ir padaugina, rezultatas būna priešingas, lyg atėmus ir padalinus.
Taigi pasiūlymai vyriausybei – kaip šuniui penkta koja. Vietoj to – kaltųjų paieškos. Susidaro įspūdis, kad čia populiariausi arba „Kirkilo vyriausybė“, arba visi neįgalieji, pensininkai ir motinos auginančios vaikus. Štai jeigu jiems nereikėtų mokėti išmokų, tada ir baigtųsi mūsų bėdos. Ar tikrai? Juk pasak vokiečių filosofo J. Herder „geros Vyriausybės požymis – kaip ji elgiasi su vaikais, seniais, ligoniais ir neturtingaisiais“ , o jei „Kirkilo vyriausybė“ kalčiausia, tai ar ji buvo ir kitose krizės apimtose valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir kt.?
Vietoj epilogo
Bendradarbiauti vis dar sunkiau, nei kariauti. Parlamentas savo prigimtimi yra diskusijų vieta, tačiau Lietuvos Seimui trūksta debatų kultūros. Suprantu, kad kovingas, aštrialiežuvis Seimo narys – lobis žurnalistams, bet ar tuose įžeidžiančiuose kolegas pasisakymuose yra kitų tikslų, nei patekti į vakaro žinių laidą? Visi turime išmokti girdėti vieni kitus, priimti bendrus išmintingus sprendimus ir veikti valstybės bei žmonių labui. Krizių vadybininkai žino, kad pagrindiniai krizės veiksmažodžiai – GIRDĖTI, SPRĘSTI, VEIKTI.
Lietuvos Seimui nesiseka įgyti gero vardo ir tai laikykime vis dar neišmokta pamoka. Ką daryti? Atsakymas trumpas: ir dirbti, ir kalbėti išmintingiau. Daugiau reikalaukime kiekvienas iš savęs, mažiau vienas iš kito. Daugiau pagarbos kolegai ir atsakomybės už savo veiksmus. Toks būtų mano palinkėjimas sau ir kitiems šių kuklių metinių bei artėjančių gražiausių švenčių proga.
Algirdas Butkevičius yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas
