Premjeras Algirdas Butkevičius sako esąs informuotas apie Baltijos šalių pasienyje sutelktą papildomą Rusijos karo techniką. Tačiau tiksliai patvirtinti, ar šiuo atveju kalbama apie raketas „Iskander“, premjeras teigia kol kas negalįs.
„Man informacija yra žinoma, kad ir prie Lietuvos, Latvijos, ir prie Estijos yra sutelkta papildoma tam tikra technika. Bet aš šiandien nenorėčiau kai kurių dalykų atskleisti, komentuoti. Turiu šitą informaciją ir teko net vakar su kai kuriais apie tai kalbėti“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Butkevičius.
Premjeras teigė išsamesnės informacijos turėsiąs antradienį.
Klausiamas, ar šiuo atveju mato grėsmę Lietuvai, ministras pirmininkas atsakė: „Aš taip nemanau“.
Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnyboje, pranešė, jog Rusija Karaliaučiaus srityje prie sienos su Lietuva dislokavo artimojo nuotolio raketas „Iskander-M“.
Iš palydovo darytos nuotraukos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių Rusija Karaliaučiuje, prie vakarinės sienos netoli Lietuvos, dislokavo dviženklį skaičių „Iskander“ tipo mobilių raketinių kompleksų, rašo laikraštis.
„Iskander“ gali būti aprūpintos įprastinėmis ir branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, jų skriejimo nuotolis yra 500 km, rašoma publikacijoje.
Karaliaučiuje jau yra dislokuotos raketų sistemos S-400. Maskva teigė, kad jeigu NATO nekreips dėmesio į jos susirūpinimą dėl raketinio skydo elementų Rytų Europoje, ji ties siena su Lenkija ir Lietuva dislokuos „Iskander“ tipo raketas.
Lietuva, Lenkija ir NATO ne kartą kritikavo Rusijos planus. Pasak Aljanso, raketinis skydas nėra nukreiptas prieš Rusiją ir yra kuriamas gynybos tikslais, turint omenyje tokias priešiškas valstybes kaip Iranas.
Rusijos žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad balistines raketas „Iskander“ rengtasi dislokuoti Karaliaučiuje netoli ES šalių sienų dar 2012 metais.
Buvo pranešama, kad aukšti Rusijos karinių jūrų pajėgų vadai 2012 metų pradžioje patvirtino planus tų pačių metų pabaigoje suformuoti dalinį, kuris aptarnaus šiuos raketų kompleksus anklave, įsiterpusiame tarp ES narių Lenkijos ir Lietuvos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
