D. Grybauskaitė kovą su politine korupcija paskelbė savo trečiųjų kadencijos metų prioritetu. Seime po savaitės turi būti pradėtos svarstyti jos iniciatyva parengtos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos.
Jomis siūloma uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims.
Dešimtimis ir šimtais tūkstančių įmonių litų paremtos politinės partijos tampa savo rėmėjų įkaitėmis ir yra priverstos už tai atidirbti.
Apie tai kalbama jau ne vienus metus. Partijas finansuojančio verslo interesai ypač ryškūs viešųjų pirkimų, leidimų verslui, statyboms, Europos Sąjungos struktūrinių lėšų skirstymo srityse. Griežtinti partijų finansavimo tvarką buvo bandoma keletą kartų, tą siūlė ir prezidentas Valdas Adamkus, tačiau juridinių asmenų paramos atsisakė mūsų kaimynės – Lenkija, Latvija ir Estija. O Lietuvoje Seimas kol kas nepramušamas. Ir kokia tikimybė, kad šįkart Seimas paklus Prezidentės valiai. Pokalbis su socialdemokratų partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
- Suradau tokį skaičių: 2008 metais, paskutinio Seimo rinkimo metais, partijos iš juridinių asmenų oficialiai gavo apie 12,5 milijono litų, o iš fizinių šiek tiek daugiau nei 3 milijonus. Ar Jūs pamenate, kiek Jūsų partija gavo pajamų iš juridinių asmenų 2008 metais?
- Tiksliai nepasakysiu, kiek gavo iš juridinių asmenų, nes tuo metu dar nebuvau partijos pirmininkas, bet galiu pasakyti, kad mes Seimo rinkimams išleidome virš 5 milijonų litų.
- Bet vis dėlto, jeigu būtų uždrausta juridinių asmenų parama, tai Jūsų partija neišgyventų?
- Ne, tai tikrai nėra tiesa. Aš galiu pasakyti, kad ne pinigai lemia rinkimų sėkmę. Jeigu grįžtume į tuos 2008 metus, tai, mano manymu, mes išleidome labai didelę pinigų sumą, o daugiamandatėje apygardoje mes laimėjome tik 10 vietų.
- Ar aš teisingai suprantu, Jūs neoponuosite prezidentės pasiūlymui?
- Aš manau, kad šitas įstatymo projektas reikalauja didesnės diskusijos politiniame lygyje ir, aš manau, būtų buvę daug protingiau, jeigu šitas įstatymo projektas būtų pateiktas po politinių partijų vadovų diskusijų kartu su prezidente ir prezidentūros darbuotojais.
- Jūs norite pasakyti, kad tokių diskusijų nebuvo ir su partijomis apie tai nebuvo šnekama?
- Pirmiausia tas įstatymo projektas buvo įregistruotas Seime, o po to prasidėjo diskusijos pavienių politikų, komitetų narių arba komitetų su prezidente. Aš nematau nieko bloga, jei partijas bus uždrausta finansuoti juridiniams asmenims. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad reikia surasti skaidresnį ir viešesnį mechanizmą, jeigu yra tam tikra parama. Nesvarbu, ar mokesčių mokėtojų pinigais, ar juridinių asmenų lėšomis. Ir aš manau, kad tas finansavimas galėtų būti per Vyriausiąją rinkimų komisiją. Manau, kad pinigų suma turėtų būti pervedama VRK, o VRK, kuri nieko bendra neturi su politikais, nutaria, kiek pinigų reikia išleisti televizijoms, kad ten būtų galima organizuoti debatus, kiek pinigų išleisti žiniasklaidai, ir priima tam tikrus kriterijus, kaip tuos pinigus paskirstyti.
- Bet, kai Jūs kalbate apie pinigų pervedimą VRK, Jūs kalbate ir apie verslo pinigus ar tik apie biudžeto?
- Gali būti ir verslo. Jeigu verslininkai nori, kad partijos tikrai būtų stiprios, kad laimėtų politikai, kurie tikrai supranta, kaip valdyti valstybę, tada į VRK atidarytą sąskaitą pinigus galėtų pervesti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
- Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, aš priminsiu, pasakė, kad per šešerius metus partijos gavo beveik 24 milijonus litų, tuo metu, tie, kurie parėmė, laimėjo viešuosius pirkimus už kone milijardą litų.
- Toks skaičiavimas šiek tiek prasilenkia su sveika logika. Jie pasižiūrėjo, kokios įmonės rėmė partijas, sudėjo bendrą sumą ir po to žiūrėjo, kiek tos įmonės panaudojo viešųjų finansų, įgyvendindamos tam tikrus projektus. Esu dirbęs ir vienoje, ir kitoje ministerijoje ir galiu aiškiai pasakyti: jeigu būtų taip, jog būtų siūlomi pinigai partijai remti ir kartu tariamasi, kokį finansavimą už tai turiu gauti ar laimėti konkretų objektą – tai būtų per daug primityvu. O jeigu yra toks noras ir pageidavimas, kad juridiniai asmenys nefinansuotų partijų, tai aš galiu drąsiai pasakyti – čia mes nematom jokio reikalo per daug laužyti ietis. Ir jeigu ir visuomenės toks pageidavimas...
- Bet Jūs esate sakęs, jeigu juridiniai asmenys negalėtų finansuoti politinių partijų, tai reikėtų didinti finansavimą iš biudžeto. Per praėjusius rinkimus partijoms buvo numatyta berods 5,5 milijono, o kompensacijoms dar 4 milijonai litų, t. y. beveik 10 milijonų litų. Kiek reikėtų, jeigu juridiniai asmenys negalėtų finansuoti?
- Pagal įvairiausius paskaičiavimus maždaug nuo 12 iki 15 milijonų, kad minimaliai galima būtų organizuoti rinkimus ir kad partijos tikrai galėtų sėkmingai pasirodyti rinkimuose.
- Jūs sakote, kad nelaužytumėte iečių dėl juridinių asmenų finansavimo, ir aš noriu prisiminti praėjusius metus, balandžio mėnesį. Tada Seimas jau darė šito įstatymo pataisas, ir tuomet buvo toks pasiūlymas – atsisakyti juridinių asmenų finansavimo, bet Seimas atmetė šitą siūlymą. Ir šitas siūlymas nebuvo pirmas, apie tai siūlė ir Prezidentas Valdas Adamkus. Visada būdavo atmetamas toks siūlymas. Dabar sakote, kad iečių nelaužytumėte, kodėl laužėte iki tol?
- Galiu pasakyti, kad tada buvo išsakyti argumentai, nebuvo taip, kad užsispyrėm ir atmetėm. Vis dėlto, aš manau, kad pernelyg ilgai užsitęsė tie debatai. Galim priimti tokį įstatymą ir stebėti, kokie bus procesai, be to, buvo pasakyta, kad bus padidintas finansavimas iš biudžeto. Tą sakė ir Vyriausybė, ir Finansų ministerija, tą sakiusi yra ir Prezidentūra.
- Bet kol kas biudžete, kuris yra pateiktas Seimui, to nesimato?
- Taip, ir aš bijau, kad Lietuvoje neatsirastų dar vienas chaosas šitoje srityje. Aš manau, kad Lietuvoje yra ir kitų, svarbesnių klausimų, apie kuriuos mes galėtume kalbėti.
- Tai, kaip Jūs manote, ar Seimas nusileis prezidentei, ir šitas įstatymas bus priimtas?
- Aš manau, kad galbūt jis bus šiek tiek pakoreguotas. Gali būti, kad juridinių asmenų finansavimo bus atsisakyta, bet bus, aišku, tariamasi dėl didesnio finansavimo iš biudžeto.
- Noriu paklausti apie šios savaitės aktualiją – opozicija vėl klibina Energetikos ministro kėdę ir kalba apie interpeliaciją. Tai ne pirmas kartas, jeigu kalbame apie Energetikos ministrą, ir kitų ministrų buvo, bet viskas visada baigdavosi vienodai. Tai šįkart jūs rimtai ar vėl juokaujate?
- Ne, mes nejuokaujam, opozicijos toks darbas. Bet po Nepriklausomybės atkūrimo nė viena interpeliacija opozicijai dar nėra pavykusi, nepriklausomai nuo to, kas yra opozicijoje. Mes turėjom opozicinių frakcijų vadovų pasitarimą, ir trijų opozicinių frakcijų vadovai pasirašėme kreipimąsi į valdančiųjų frakcijų vadovus. Išdėstėm savo poziciją, kreipdamiesi į juos, ar jie pritartų interpeliacijai energetikos ministrui. Ir laukiam dabar atsakymo.
- Ir kokio atsakymo jūs tikitės?
- Palauksim, jei atsakymas iš kai kurių valdančiosios daugumos narių bus teigiamas, tada priimsim sprendimą ar organizuoti interpeliaciją.
N. Pumprickaitė
D. Grybauskaitė: partijų finansavimo skaidrumas – pasitikėjimo demokratija klausimas
V. Linkienė: kas išdrįs pajudinti biudžetinio partijų finansavimo klausimą?
