Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – skaudus signalas: mūsų žmonės jau nebegintų savo tėvynės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ duomenimis gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik apie trečdalis šalies gyventojų. Maža to, didesnioji dalis 18-25 metų jaunimo – atkurtos nepriklausomos Lietuvos vaikai – sako, kad pilietybė jiems apskritai nesvarbi. Akivaizdu – išgyvename nusivylimo krizę. Jau nebe vien ekonominį, bet ir dvasinį disbalansą.
Cinizmą gimdo cinizmas
Deja, kiekvienas iš mūsų per Seimo rinkimus gavęs iš savo žmonių mandatą turime prisiimti ir dalį atsakomybės už visuotinį tautos nusivylimą. Kiekvienas neapdairiai pasakytas žodis, balsavimas už kitą, „savų“ protegavimas, tarnybinių lėšų panaudojimas buitiniams pirkiniams, netiesos sakymas – tai klaidos, kurios gimdo didžiausią harmoningos visuomenės priešą-nepasitikėjimą ir neviltį. Kaip sakoma, cinizmas gimdo cinizmą.
Kai motinos palieka savo vaikus, o vaikai nesirūpina senoliais, kai trumpalaikis spindesys užgožia tikrus dalykus, kai teisinėje valstybėje netikima ir nepasitikima teisėsauga, tai vis ženklai, kad vertybės – išplaukusios, o valstybės reputacija – smukusi. Mūsų, kaip politikų – taip pat, nes pasitikėjimo kreditai jau išnaudoti.
Šiandienos žmogus negali išsimokėti už vaistus ar šildymą, negali būti tikras dėl savo būsto, savo vaikų ateities ir jų išsilavinimo, nesijaučia saugus savo valstybėje, galiausiai – jam neužtikrinama ori senatvė. Ieškodamas išeities, jis priverstas galvoti apie „atsarginius“ būdus ir gyventi pagal šešėliniais susitarimais paremtas taisykles. Nuo to kenčia ir valstybė. Išvada viena – valstybė nesirūpina žmogumi, o žmogus valstybe.
Kaip atstatysime žmonių pasitikėjimą valstybe?
Anksčiau ar vėliau, lengviau ar sunkiau, bet ekonomikos ratą mes dar kaip nors išsuksime. BVP augimu mums, valdžios ir opozicijos atstovams, rūpintis įprasčiau. O kaip gydysime nevilties liūną, kaip atkursime žmonių pasitikėjimą valstybe, kaip atstatysime valstybę, vertą mūsų žmogaus?
Atstatyti išsibalansavusią visuomenės psichinę būseną, išgydyti jos narius lengva nebus. Kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Ir ypač mes, politikai – tie, kurie ir esame dėl daug ko kalti, už daug ką atsakingi prieš mumis patikėjusius žmones. Mes privalome atstatyti savo ir valstybės reputaciją. Tai sunkus ir visų susikoncentravimo reikalaujantis ilgalaikis „projektas“, paremtas teisingais veiksmais ir senųjų klaidų peržiūra, tikromis vertybėmis ir kitokiu politiko elgesio kodeksu. Įsipareigokime bent viena padala pakelti mūsų visuomenės vidinės būsenos barometrą. Kitu atveju, greitai galime ir nebeturėti nei kam, nei ką ginti. Ne pilietiškas aktyvumas, o abejingumas didžiausias demokratijos priešas.
LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius
