Konservatorių atstovas Arvydas Anušauskas Vyriausybės programą apibūdino kaip "dviprasmišką, deklaratyvią ir nekonkrečią".
"Nepaisant to, kad programos autoriai siekia atnaujinti šalies augimą, bet jis per pastaruosius trejus metus yra atsinaujinęs", - pažymėjo jis.
Liberalė Dalia Kuodytė naująją Vyriausybės programą pašaipiai pavadino "barono Miunchauzeno žygdarbių" sąrašu" dėl nekonkrečiai nurodytų tikslių darbų ir jų atlikimo datų.
"Mano subjektyviu vertinimu, šį dokumentą būtų galima pavadinti "barono Miunchauzeno žygdarbių sąrašu". Kaip žinoma, baronas Miunchauzenas, kuris niekada nemeluodavo, labai kruopščiai planuodavo tiek žygdarbių atlikimo laiką, tiek atlikimo būdą", -sakė ji.
A. Anušauskas klausė A. Butkevičiaus, kokie, siekiant gauti pigesnes dujas, yra numatomi mainai su Rusija, ar bus atsisakoma ieškinio "Gazprom".
"Ar tai bus tas tariamas perkrovimas, aukojant nacionalinius interesus?", - klausė jis.
A. Butkevičius, atsakydamas į klausimą, pažymėjo, kad visi susitikimai ir derybos su visomis šalimis bus vykdomi tarpvyriausybinių darbo grupių principu, aiškiai pabrėžiant visuomenei, kokiais klausimais deramasi, kaip vyksta derybos, kokie pasiekiami rezultatai.
"Vyriausybė bus atvira. (...) Mes atstovausime ir ginsime žmonių interesus. Dujų kainų sumažinimas bus vienas iš klausimų, įtrauktų į tarpvyriausybinės grupės veiklą", - sakė A. Butkevičius.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigė, kad "su dideliu lengvumu" atsikvėpė pamatęs, kad Vyriausybės programoje nėra įsipareigojimo, jog minimali alga turi pasiekti 1509 litus, o nedarbas - tapti nuliniu.
E. Masiulis teiravosi, kaip Vyriausybė žada didinti darbo vietų skaičių, jeigu dabar programoje yra numatytos tokios nuostatos kaip kapitalo mokesčių didinimas, progresinių mokesčių sistemos kūrimas, kas, pasak jo, darbo vietų skaičius mažins.
A. Butkevičius atsakė, kad šios nuostatos kaip tik prisidės prie darbo vietų skaičiaus didinimo.
"Visiškai neseniai dabartinė finansų ministrė, Ministrų kabinetas ir šalies ekspertai sutiko su tuo, kad darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis. Mes, šita Vyriausybė, patobulinsime mokesčių sistemą, kad darbo pajamų apmokestinimas mažėtų. Savaime suprantama, kad realios pajamos tada padidės. Augant realioms pajamoms, didėja vartojimas, investicijos. Tai reiškia, kad didėja gamyba ir didėja darbo vietų skaičius", - pateikė pavyzdį A. Butkevičius.
Darbo vietų skaičių taip pat, pasak jo, didins renovacijos vykdymas, tikslingas ES lėšų nukreipimas.
"Drąsos kelio" atstovė Aurelija Stancikienė teiravosi, ar nebus mažinamas autorinių sutarčių apmokestinimas. A. Butkevičius atsakė, kad tai įvertins darbo grupė, tačiau kol kas mokestinių revoliucijų nenumatoma.
Socialdemokrato Edmundo Jonylos paklaustas, ar yra galimybė artimiausiu metu vartotojams sumažinti šilumos ir elektros energijos kainą, Premjeras sakė, kad tam yra suformuota darbo grupė, kuri aiškinasi tokias galimybes.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Krapčionok klausė, ar per ketverius metus gali būti išspręsti žemės grąžinimo savininkams klausimai.
"Būtų šie klausimai išspręsti, jei nebūtų Seime taip dažnai keičiami įstatymai, manau, gal ir pagal tam tikrų grupių interesus. Aš manau, kad per ateinančius ketverius metus tikrai šitas klausimas bus išspręstas", - žadėjo Premjeras.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys klausė, ar A. Butkevičius gali aiškiai įvardinti, ar Visagino atominė elektrinė bus statoma, ar ne.
A. Butkevičius teigė, kad nacionalinė energetikos strategija bus peržiūrėta, bet į klausimą konkrečiai neatsakė.
"Gerbiame žmonių valią, išsakytą referendumo metu. Ir visą laiką dialoguose, diskusijose pasisakėme prieš šį projektą, kur buvo numatyta statyti Visagino atominę elektrinę. Jūs puikiai žinote, kai kurios technologijos keičiasi, gali būti jos daug modernesnės ir paprastesnės. Koalicijos bendrame sutarime nutarėme peržiūrėti Nacionalinę energetikos strategiją ir po to aiškiai pasakyti visuomenei, kokiu keliu Lietuva eis", - sakė A. Butkevičius.
Laikinai einantis pareigas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigė, kad nors programoje numatyta gerinti santykius su kaimynais, vilkindama energetinius projektus, atsisakydama statyti Visagino atominę elektrinę, Lietuva išduotų kaimyninių valstybių pasitikėjimą, prarastų sunkiai derybose iškovotą ES ir JAV palaikymą šiems projektams.
A. Butkevičius teigė, kad buvo susitikęs tiek su Latvijos, tiek su Estijos ambasadoriais Lietuvoje, ir šie jį užtikrino, kad Latvija ir Estija dar nebuvo priėmusios galutinių sprendimų dėl VAE statybos.
"Tiek Latvijos, tiek Estijos ambasadoriai aiškiai kalbėjo ir išsakė savo nuomonę, kad jie kol kas neturėjo jokių ekonominių ir techninių sprendimų, kad galėtų priimti sprendimą dėl atominės elektrinės statybos. Buvo pasakyta, kad teisiniai klausimai yra suderinti", - sakė A. Butkevičius.
A. Butkevičius taip pat apkaltino buvusią Vyriausybę, kad ši nesugebėjo opozicijai ir visuomenei išsamiai išaiškinti projekto, nebuvo dialogo, nebuvo vienos ekspertų nuomonės dėl elektrinės naudos ir kaštų.
Darbo partijos frakcijos atstovas Raimondas Markauskas klausė, ar aukštajame moksle bus įvesta visuotinė rinkliava, ar ne, ar gerai besimokantiems bus mokamos stipendijos.
A. Butkevičius teigė, kad Konstitucijoje pasakyta, jog gerai besimokantiems studentams aukštasis mokslas yra nemokamas, ir kad į tai tikrai bus atsižvelgta. Jis pripažino, kad yra diskutuojama dėl bendros įmokos visiems į visas studijų programas, bet, pasak jo, tam dar turi būti atlikti skaičiavimai. Taip pat jis teigė, kad valstybei reikia, jog daugiau jaunimo pasirinktų su inžinerija susijusias studijų kryptis.
"Į aukštąsias mokyklas priimant studentus bus labiau atsižvelgiama į valstybės politiką. (...) Pastaruoju metu matome, kad į technines disciplinas stoja mažiau studentų. Aš manau, kad tai yra neteisingas kelias", - sakė A. Butkevičius.
"Tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis domėjosi, ar viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pavaldumas gali būti keičiamas - ji gali būti "atimta" iš Vidaus reikalų ministerijos, turi pagrindo. A. Butkevičius užtikrino, kad kol kas šios tarnybos pavaldumo keisti tikrai neplanuojama.
Laikinai einantis pareigas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atkreipė dėmesį į programos punktą, kuriame teigiama, kad bus užtikrintas aukštesnis negu vidutinis atlyginimas mokytojo darbo užmokestis. Jis pažymėjo, kad jau dabar vidutinis mokytojo atlyginimas yra aukštesnis apie 20 proc.
A. Butkevičius pažymėjo, kad atlyginimų vidurkį pakelia mokytojai ekspertai, tačiau tik pradedantys dirbti mokytojai uždirba gerokai mažiau, ir būtina pagerinti būtent jų darbo sąlygas.
"Drąsos kelio" frakcijos atstovas Povilas Gylys klausė, kokia yra bendriausia planuojamos kompleksinės mokesčių peržiūros kryptis. A. Butkevičius pažymėjo, kad svarbiausia - padidinti mokesčių surinkimą iš kapitalo ir sumažinti mokesčių surinkimą nuo darbo pajamų.
Konservatoriaus Valentino Stundžio paklaustas, koks jo požiūris į aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje ir ar nereikėtų mažinti jų skaičiaus, A. Butkevičius teigė, kad Klaipėdoje ar Šiauliuose universitetai turi likti, tik gali mažėti ten studijuojančių studentų skaičius.
Laikinai einantis pareigas teisingumo ministras Remigijus Šimašius pastebėjo, kad programoje daug kalbama apie "siekius", tačiau neaišku, kaip konkrečiai bus įvertinami pasiekti rezultatai.
"Palyginti su rinkimų pažadais, programa turėtų būti konkretesnė ir iš tikrųjų atsakyti, kaip. Bet, deja, viską čia atspindi pirmasis punktas programos, kad Vyriausybės pagrindinis siekis - eiti gerovės valstybės kūrimo keliu. Jūsų siekis yra eiti keliu. Tai kaip Jūs gale pamatuosite tą siekio realizavimą - kilometrais, metrais? Kas parodys, ar programa įgyvendinta?", - klausė R. Šimašius.
A. Butkevičius sakė, kad praėjus tam tikram laikotarpiui bus pastebėti tam tikri rezultatai, kurie bus teigiami arba neigiami, o galutinį vertinimą kitų rinkimų metu vis tiek pateiks rinkėjai.
Vytauto Matulevičiaus paklaustas, kaip Vyriausybė žada kovoti su korupcija, kai vienas jos lyderių - Viktoras Uspaskichas - yra kaltinamasis, A. Butkevičius pateikė pavyzdį, kad jau artimiausiu metu viešųjų pirkimų konkursai bus organizuojami per "informacines technologines sistemas", ir visą procesą galės stebėti visuomenė.
Konservatoriaus Ryto Kuzminsko paklaustas, ar nuo 2014 m. žmonėms bus grąžintos per krizę sumažintos pensijos, kaip planavo buvusi Vyriausybė, A. Butkevičius teigė, kad tai bus svarstoma artimiausiu metu.
Algis Kašėta domėjosi, ar "lankstus darbo formų diegimas", įvardintas programoje, reiškia, kad Darbo kodeksas bus liberalizuojamas.
A. Butkevičius teigė, kad tai reiškia, jog, pavyzdžiui, bus supaprastintas apskaitos tvarkymas ir atsiskaitymas žemdirbiams, kurie darbuotojus priima tik laikiniems, sezoniniams darbams, ką, pasak jo, planavo ir nueinanti Vyriausybė.
Vida Marija Čigriejienė teiravosi, kas laukia sveikatos apsaugos sistemos - ar rajonų ligoninėms bus paliktos tik slaugos ir globos funkcijos. A. Butkevičius sakė, kad kartu su profesionalais medikais turi būti paruošta sveikatos apsaugos reformos vizija, kuri ir parodys, kokiu keliu šioje srityje Lietuva eis.
Irena Šiaulienė uždavė klausimą, ar tikrai nėra grėsmės, kad planuojamos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos gali sugriauti mokesčių sistemą. Į tai finansų ministras Rimantas Šadžius atsakė, kad PVM lengvatos būna skirtingos.
"Pritarsime ne bet kokioms lengvatoms. Mokesčių lengvatos gali turėti ekonominę reikšmę, gali turėti socialinio signalo reikšmę. Socialinio signalo reikšmę turinčios lengvatos pavyzdys - lengvatos knygoms, spausdintai produkcijai. Jos biudžetui daug nekainuoja, ir jos siunčia atitinkamai ūkio sričiai signalą, kad valstybė, atstovaudama visuomenei, bendruomenei, remia ir vertina šitas sritis. Aš manau, tai pakankamai svarbus lengvatų pateisinimas, net jeigu kainos nelabai sumažėja, o lengvatų suma tampa parama verslui", - sakė R. Šadžius.
Situacija su PVM lengvatomis maisto produktams, pasak R. Šadžiaus, kitokia - tai tikrai biudžetui gali kainuoti labai brangiai, ir dar bus vertinama, ar tokios lengvatos tikrai reikalingos, ir tik tada dėl jų bus priimami sprendimai.
