Gerbiamieji Seimo nariai,
Pristatau Jums kadenciją baigusios Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitą. Gruodžio pabaigoje įgaliojimus gavusi mūsų Vyriausybė dėl objektyvių priežasčių neturėjo didelių svertų daryti įtaką tų metų socialiniams-ekonominiams procesams ir institucijų veiklos rezultatams.
Vykdydami įstatymu numatytą pareigą, nutarėme pakeisti tokių ataskaitų praktiką, kai buvo siekiama pristatyti vien tik pasiekimus, apeiti problemas ir vengti savikritikos. Mūsų koalicinė Vyriausybė yra apibrėžusi kitus veiklos prioritetus nei ankstesnė, tačiau rengdami ataskaitą siekėme objektyviai pažvelgti į esamą situaciją ir nuveiktus darbus. Laikydamiesi konstruktyvaus požiūrio ataskaitoje išskyrėme tas sritis, kuriose bus išlaikytas darbų tęstinumas, ir tas, kuriose, atsižvelgiant į mūsų Vyriausybės programines nuostatas, būtini neatidėliotini pokyčiai.
Taip susiklostė situacija, kad prieš ketverius metus premjeras Andrius Kubilius turėjo pristatyti socialdemokratų mažumos Vyriausybės ataskaitą. Situacija buvo apibendrinta vien niūria emocine spalva. Cituoju: „Dvasine prasme turime daug nusivylusių savo valdžia ir valstybe žmonių, niekuo netikinčių piliečių, kuriems turime iš naujo įkvėpti pasitikėjimą savimi ir bendra Lietuvos ateitimi. Ekonomikos srityje paveldėjome kritinę viešųjų finansų padėtį su neįvestu euru, nesurenkamu biudžetu, milijardinėmis skolomis ir deficitais“.
Iš tiesų, knieti atsakyti tuo pačiu – po ketverių konservatorių valdymo metų nusivylusių ir niekuo netikinčių piliečių problema tapo dar aštresnė. Valstybės finansų sistema buvo stabilizuota, sumokant itin aukštą kainą – skolinantis aukštomis palūkanomis, didinant mokesčius ir toleruojant didelę infliaciją. Kasmetinė palūkanų našta, išaugusi nuo 0,8 mlrd. Lt 2008 metais iki 2,3 mlrd. Lt šiemet, yra tik valstybės skolų ledkalnio viršūnė.
Bet tokia politinė komunikacija, kai siekiama tik sumenkinti oponentus, nesukuria didesnio žmonių pasitikėjimo savo valdžios institucijomis. Ir to nesame linkę tęsti.
Gerbiamieji,
2013 metams Vyriausybė išskyrė penkis veiklos prioritetus, kurie padėtų sutvirtinti tai, ką pavyko pasiekti mūsų pirmtakams, ir išlyginti ekonominių, socialinių bei kitų netolygumų duobes. Keliame uždavinį užtikrinti ne tik nuoseklų biudžeto įplaukų gausėjimą, bet ir sudaryti sąlygas gyventojų pajamų augimui, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe, sudaryti jiems patrauklias sąlygas kurti gerovę savame krašte.
Kad tai svarbu, įtikina kartu pateikiama Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita. Greta tokių išorės rizikos veiksnių, kaip priklausomybė nuo vieno strateginių žaliavų ir energijos šaltinio, minimas stiprėjantis vidaus rizikos veiksnys – netolygi socialinė ir ekonominė raida, esami ar vis didėjantys gyvenimo lygio skirtumai. O prie kitų pavojų ir grėsmių priskiriama korupcija, ypač gyventojų emigracija, nedarbas.
Todėl Šešioliktosios Vyriausybės prioritetų sąraše – ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. To sieksime didindami ūkio konkurencingumą, mažindami nedarbą, ypač jaunimo, subalansavę mokesčių naštą ir didindami mokesčių sistemos efektyvumą.
Siekiant šalies finansinio stabilumo ir laipsniško biudžeto pajamų didėjimo, daug dėmesio bus skirta griežtai finansų kontrolei, šešėlinės ekonomikos suvaržymui. Šiemet pasirengsime įsivesti eurą, nes įsijungimas į bendros valiutos zoną mums, pirmiausia, reikštų didesnį finansinį stabilumą.
Apie energetinio efektyvumo ir saugumo didinimo kryptis pastaruoju metu kalbėjome nemažai, ir ne tik mes. Todėl noriu pasinaudoti proga ir atsakyti konservatoriui Kęstučiui Masiuliui, kuris, kritikuodamas naują gyvenamųjų namų renovavimo modelį, atkakliai teigia, kad mažesni miesteliai ir kaimai yra neverti energetinį efektyvumą skatinančių investicijų. Esą jaunimas susikrovė lagaminus užsienin, ir čia liko tik pensininkai ar nevykusio likimo iš pašalpų gyvenantys žmonės. Galima būtų paklausti, kada ir kodėl tie žmonės masiškai patraukė į užsienį? Bet reikia nustoti skirstyti kaltes ir pripažinti, kad iki šiol nebuvo įgyvendinta protinga ir racionali regionų plėtros politika. Politikams nereikėtų iš aukšto žiūrėti į toliau nuo didmiesčių gyvenančius žmones ir ten matyti tik negudrius, neva už renovaciją dėkingus rinkėjus. Lietuvos ateitis – ne vien Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Todėl didesnes investicijas, tarp kurių ir renovacijos reikmės, verslo skatinimas, darbo vietų kūrimas, pradedame kreipti į regionus. Siūlymas nusigręžti nuo miestelių ir kaimų žmonių mums nepriimtinas.
Grįždamas prie Vyriausybės prioritetų, noriu pabrėžti, kad švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo srityse sieksime gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tarp svarbių krypčių – mokslo ir verslo integracija, kaip sąlyga ir pagrindas skatinant inovatyvių ir aplinkai palankių produktų kūrimą.
Penktasis – užsienio ir gynybos politikos – prioritetas šiemet mums svarbus tuo, kad privalome aukštu balu išlaikyti pasirengimo ir pirmininkavimo ES Tarybai egzaminą. Turime išnaudoti visas galimybes ir pademonstruoti brandžios ES narės gebėjimus.
Noriu atkreipti dėmesį, jog rengdami Vyriausybės ataskaitą už 2012 metus, sutelkėme specialistus. Žinome ministerijų įsipareigojimus, kokius šiemet reikia atlikti sisteminius darbus ir kokias diegti inovacijas.
Patvirtintame Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo 2013 metais dokumente numatytos aiškios veiklos ir siekiami rezultatai. Netoleruosim nekonkretumo ir brangiai kainuojančių nepagrįstų eksperimentų. Remsimės gerąja vadybos praktika ir sprendimus priimsime tik plačiai aptarę alternatyvas. Ministrams yra iškeltos konkrečios užduotys, kurias reikia įvykdyti.
Savo kalbą norėčiau baigti trumpu ekskursu į vadybos sritį. Iš oponentų sulaukėme pašaipų dėl sudaromų darbo grupių. Kai kas net ketureilius sudėjo šia tema. Turiu priminti vadovėlio tiesas, jog darbo grupės sudaromos tam, kad priimant sprendimus būtų aprėpta ir aptarta specialistų nuomonių įvairovė, kad būtų daugiau skaidrumo. Užuot pasidavę populistiniam šmaikštumui, konservatoriai galėtų susiskaičiuoti savo sudarytas darbo grupes per tą pačią šimto dienų atkarpą. Mus pralenkėte įspūdingu rezultatu – 40:23.
Kritikuojant verta prisiminti puikią patarlę – juokiasi puodas, kad katilas juodas.
Ačiū už dėmesį.
