Kultūros situacija Lietuvoje – apmaudu, tačiau tenka pripažinti – beviltiškoje situacijoje. Susikaupusios ir įsisenėjusios problemos paskatino susėsti atviram dialogui ir pasikalbėti prie apskrito stalo su Lietuvos šviesuoliais, atstovaujančiais rašytojus, dailininkus, kompozitorius, etnologus...
„Tik dialogas, atviri pokalbiai ir diskusijos padės išsiaiškinti su kokiais sunkumais ir problemomis susiduriame“, – pokalbį su kultūros ir meno atstovais pradėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Prie diskusijų stalo į paviršių buvo keliami Lietuvos kultūros skauduliai. Menininkai stebėjosi politikų nenoru išgirsti ir spręsti problemų. Todėl susirinkusieji diskusijai džiaugėsi ir dėkojo partijos pirmininkui A.Butkevičiui už norą kalbėtis, už pastangas išgirsti ir padėti.
Diskusiją pradėjęs Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas Krescencijus Stoškus atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuva lig šiol neturi Lietuvos kultūros fondo. Idėja tokį fondą įkurti pirmą kartą buvo išsakyta 1925 metais. Projektas buvo pateiktas Seimui. Tačiau per visą šimtmetį to padaryti taip ir nepavyko. Lietuvos kultūros kongreso atstovas patikino, jog jų problemos surašytos į kultūros kongreso rezoliuciją. „Esame ir piketavę. Bet inteligentai nepratę demonstruoti fizinės jėgos“, – su apmaudu kalbėjo K.Stoškus.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė apgailestavo, kad Vyriausybės patvirtintose Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse nėra išskirtos etninės kultūros. Finansavimas taip pat nenumatytas. Lėšų gaunama tik iš kultūros rėmimo fondo. „Etninė kultūra pamažu naikinama“, – teigė etninės kultūros puoselėtoja.
„Žiniasklaida netarnauja visuomenei“, – pabrėžė Lietuvos kultūros politikos instituto vadovas Antanas Staponkus. Jokia politika nepraeina be kultūros. Valdžia nekreipia į mus dėmesio, todėl inteligentija buriasi ir kuria savo organizacijas. „Nėra iš ko tikėtis pagalbos. Tamsa visose srityse. Reikia atsinaujinti iš pamatų“, – kalbėjo A.Staponkus.
Diskusijai įsibėgėjus, Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos direktorius Petras Zurlys pabrėžė, kad kultūros politiką privalu administruoti. Į kultūros ministeriją ateina dirbti ne profesionalai. Tą ministeriją reikia kuo skubiau stiprinti. „Kultūra taip nustekenta, kad toliau jau nebėra kur“, – apgailestavo P.Zurlys.
Muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorius Juozas Antanavičius savo pasisakymą pradėjo padėka socialdemokratų pirmininkui A.Butkevičiui už realią pagalbą, sprendžiant akademijos problemas, kurių čia taip pat apstu. Dabar jaunimas įklimpęs į skolas. Gintarui Steponavičiui tapus Švietimo ir mokslo ministru, valstybei studentai turi sunešti mokesčių kelis kartus daugiau nei iki tol. Iš šios ministerijos pareigūnų lūpų pasigirdo šnekos, jog Lietuvos universitetai tinkamai neparuošia specialistų. Nuskambėjo pasiūlymai abiturientams vykti studijuoti į užsienio šalis. „Švietimo ir mokslo ministerija šaiposi ir tyčiojasi. Atėjusi valdžia turi išardyti tą tvarką“, – piktų žodžių negailėjo J.Antanavičius.
Diskusijos metu Kultūros darbuotojų profsąjungos atstovė Aleksandra Leparskienė pasidžiaugė, kad darbuotojų profsąjungai pavykdavo sutarti ir susikalbėti su socialdemokratų partija. Ji A.Butkevičiui išsakė konkretų prašymą: „Raskite ryšį su kultūros žmonėmis. Juk mes vieni kitiems reikalingi. Nuo to mes visi tik praturtėtumėm“. Taip pat A.Leparskienė akcentavo, kad reikia pagalvoti ir apie politinės kultūros kėlimą. Reikia rasti nevienadienį sprendimą.
Dailininkas Aloyzas Stasiulevičius akcentavo Tautinės kultūros svarbą. Taip pat apgailestavo, kad iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos neprofesionalių menininkų darbams eksponuoti.
Dailininkas-pedagogas Kęstutis Ramonas su liūdesiu konstatavo, kad tarybiniais laikais dailininkams buvo geriau. Dailininkai nebeišgyvena. Jie parduoda savo dirbtuves, knygas, stakles... Dailės instituto moksleiviai jo kaip pedagogo klausia: „Ką mums daryti baigus studijas? Kaip pragyventi?“ Kultūros ministerija finansuoja parodas, keliančias visuomenės pasipiktinimą. O pavieniai menininkai baigia išnykti. „Į nieką negalime kreiptis. Kultūros ministerijoje nėra su kuom kalbėtis“, – neslėpė apmaudo dailininkas.
Rašytojas Vytautas Bubnys diskusijos dalyviams uždavė retorinį klausimą: „Kiek valstybei kainuoja tos kvailystės: vamzdžiai, Šiuolaikinio meno centro parodos...?“ Rašytojas gauna 200 Lt už renginio pravedimą. O Valstybė iš jo nurėžia ir taip varganą pensiją. „Kodėl mes lig šiol neturime progresyvinių mokesčių? Iš vargšo atima kaip iš milijonieriaus“, – klausė V.Bubnys.
Ilgametė Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė dėstė bibliotekų problemas. Pinigų bibliotekoms skiriama tiek pat, kiek ir prieš penkerius metus. O knygos per tą laikotarpį pabrango gal 10 kartų. „Jei nebenusipirksim knygų – išnyksime“, – sakė B.Butkevičienė.
Į diskusiją įsiliejęs kompozitorius Faustas Latėnas akcentavo, kad kalbama apie pasekmes. O kaip priežastį įvardino Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ herojaus ištartą frazę – „tas prakeiktas liberalizmas“... Kompozitorius siūlė socialdemokratams padaryti „nakties atvertimo planą“. Ir palinkėjo dėti visas pastangas, kad žmonės vėl patikėtų savo valstybe. Kad į šalį nebūtų nustumiami žmonės, kuriantys meną. „Juk mes visi turėjom senelius, laikėmės tradicijų. Kur visa tai?“, – klausė F.Latėnas.
Dokumentalistas Algirdas Tarvydas apgailestavo, kad paruošti kultūriniai siužetai nepriimami į televizijas, nėra galimybių pasiekti žiūrovų.
Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas išsakė savo mintis dėl žmonių pozicijos rinkimų metu. „Būtų labai gerai, kad piliečiai nenusišalintų. Juk patys valdžią išsirenkam. Nebūkim abejingi“, – teigė E.Bulovas. Nereikia leisti Vilniaus griauti. Jau visi esame sotūs nuo angliškų pavadinimų, dangoraižių, sunaikinto senamiesčio.
Diskusiją apvainikavo socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus išsakyta tvirta nuostata, kad su žmonėmis reikia kalbėtis. Reikia girdėti ir neatidėliotinai spręsti kultūros ir meno pasaulio atstovų išsakytas problemas. Partijos pirmininkas padėkojo diskusijos dalyviams už atvirą pokalbį ir išryškintas valstybės kultūros politikos spragas. „Pasižymėjau jūsų išsakytas problemas. Artimiausiame frakcijos posėdyje jas pristatysiu partijos bičiuliams“, – sakė partijos pirmininkas.
Jau kitą dieną po susitikimo, Lietuvos socialdemokratai išplatino pranešimą: „Socialdemokratai, išklausę menininkus, mano, kad jų padėtis Lietuvoje iš tiesų katastrofiška. Frakcijos bendru sprendimu, nutarta suburti darbo grupę, kuri ieškos būdų, kaip padėti Lietuvos menininkams“, – po susitikimo su kultūros atstovais teigė LSDP partijos pirmininkas A.Butkevičius.
