Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas komentuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovo pasisakymus korupcijos tema:
„Pasaulinės antikorupcijos dienos proga galima aptarti šios veiklos rezultatyvumą. Aptarti suprantant ir savo atsakomybę, ir problemos sudėtingumą.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pristatė 2010 metų Pasaulinio korupcijos barometrą, kurio rezultatai rodo, kad korupcijos mastai Lietuvoje buvo ir yra aukšti. Tačiau tai konstatuoti nereikia jokių brangiai kainuojančių tyrimų. Būtent dabartinė valdžia atkreipė dėmesį, kad daug apklaustų institucijų sunkmečio metais neskyrė reikalingų resursų antikorupcinių programų įgyvendinimui. Taip pat įvertino ir tai, kad Nacionalinės kovos su korupcija programos rezultatai ne tik nepakankami, bet ir nevykdomi, pirmiausia, savivaldoje. Ir ne tik įvertino, bet ir ėmėsi priemonių padėčiai keisti. Jau pernai ir šių metu pradžioje ir Vyriausybėje, ir Seime buvo ne tik kalbama apie kovos su korupcija vertinimo kriterijus, institucijų bendrų veiksmų trūkumą, bet ir pareikalauta institucijų ir jų vadovų asmeninės atsakomybės už numatytų tikslų neįgyvendinimą. Imtasi ir realių žingsnių, ne tik keičiant nesusitvarkiusius vadovus, skatinant pasienio apsaugos, muitinės ir policijos bendrus veiksmus, bet ir apsivalant šioms tarnyboms savo viduje. Nuo dešimčių korumpuotų pareigūnų.
Juk negalima nepamatyti ir to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba būtent šiuo metu ženkliai suaktyvino savo veiklą, kad neliko partinės priedangos korumpuotiems pareigūnams (po įtarimų paskelbimo jie priverčiami trauktis iš partijų, neišskiriant ir valdančiųjų partijų atstovų), kad Seimas nuo šio rudens suformavo antikorupcinių įstatymų bloką ir baigia daugelį pasiūlytų įstatymų priimti. Seime susikūrė ir daugpartinė parlamentarų grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos", aktyviai plečianti savo veiklą. Ir tai svarbūs požymiai, kad dabartinė valdžia nenutyli problemų, bet imasi jas spręsti. Ar tam reikėjo lėšų ir atskirų specialistų etatų? Manau, kad tikrai nereikia, jeigu antikorupcinė veikla yra remiama ne tik tuo metu, kai gaunamas finansavimas tyrimams, bet ir tampa kasdiene politiko ar valdininko veiklos dalimi.
Sociologinės apklausos yra svarbios priimant ir politinius sprendimus. Tačiau ir tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms vykdant sociologinius tyrimus galima pastebėti nors ir menką, bet teigiamą tendenciją – beveik dešimtadaliu sumažėjo manančių, kad valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neefektyvios ir padvigubėjo (nors tai tik keli procentiniai punktai), kad valdžios pastangos pažaboti korupciją yra efektyvios.
Tai, kad dauguma „Transparency International“ apklaustų lietuvių savo šalį pagal korupcijos lygų prilygino tokioms valstybėms kaip Gana, Vietnamas ar Zambija, rodo ne tiek korupcijos tikrąjį lygį, kiek korupcijos geresnį suvokimą ir nepasitenkinimą esama padėtimi.
Visiškai sutinku, kad reikia kovoti su smulkiąja korupcija, kuri labiausiai klesti sveikatos apsaugoje ir savivaldos institucijose. Bet čia ir reikalinga veiksminga visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų pagalba. Todėl raginčiau jas pereiti nuo problemų konstatavimo, veiksmingiau prisidedant prie antikorupcinių veiksmų.
Pirmi žingsniai padaryti, bet tai tik ilgo darbo, padėsiančio pereiti prie naujos antikorupcinės veikos kokybės, pradžia“.
Arvydas Anušauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
