Istorikas Arvydas Anušauskas nusprendė pažvelgti, kokią prasmę Kremliaus žodyne turi tokie žodžiai kaip agresija, karo nusikaltimai ar genocidas.
Savo laiku, kuomet dar vyko šaltasis karas, Vakarų žurnalistai, analitikai ir politikai stengėsi nustatyti Sovietų Sąjungos valdžios piramidę pagal tai kas ir kur stovi ant mauzoliejaus per šventes, taip pat iššifruoti jų politinių pareiškimų kontekstą pagal taikomo žodyno interpretacijas.
„Taiki politika“, „internacionalinė pagalba“, „broliškų tautų suartėjimas“, „pagrindinis priešas“ ir panašūs žodžių rinkiniai slėpė kur kas gilesnius kontekstus. Po gražiu apvalkalu buvo užkoduojama propaganda ir dezinformacija. Paskutinėmis dienomis mes susiduriame su Rusijos politikų pareiškimais, kuriuose jie taip pat naudoja atrodytų mums girdėtas sąvokas.
Štai tik konflikto su Gruzija išvakarėse paskelbtoje Rusijos užsienio politikos koncepcijoje teigiama: „Prievartinės priemonės panaudojant ginkluotą jėgą, apeinat JTO statutą ir jos Saugumo Tarybą, negali pašalinti gilių konfliktuose slypinčių socialinių-ekonominių, etninių ir kitų prieštaravimų (...), griauna tarptautinės teisės pagrindus ir veda link konfliktų erdvės išplėtimo, tame tarpe ir tiesioginėje Rusijos geopolitinėje aplinkoje. (...) Rusija kuria draugiškus santykius su kiekviena valstybe – Nepriklausomų valstybių sandraugos nare, remiantis lygiateisiškumu, tarpusavio nauda, pagarba ir atsižvelgimu į viena kitos interesus“ . Kaip tai dera su Rusijos veiksmais Gruzijoje (tuo metu ir NVS nare)? Ko verti žodžiai ir ką jie slepia? Skaitytojui siūloma ne tik perskaityti naują Kremliaus šeimininkų naudojamą tarptautinių sąvokų žodyną, bet ir jį patiems papildyti...
Naujasis Kremliaus žodynas
Agresorius – Gruzijos kariuomenė Gruzijoje
Aktyvi užsienio politika – tarptautinių sutarčių platus interpretavimas
Aktyvios derybos – Rusijos karinių pajėgų panaudojimas
Antirusiškumas – Rusijos tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų sulaužymo konstatavimas
Apsisprendimo teisės realizavimas – referendumo organizavimas išvarius gruzinus
Neideologizuoti valstybių santykiai – naftos vamzdynų, einančių į antirusiškas valstybes, remontas
Etninis valymas – prievartinis išvarymas iš gimtųjų vietų, tam tikros tautybės žmonių žudymas (sąvoka netaikoma, jei šie veiksmai nukreipti prieš gruzinus)
Fašistinės tezės – Baltijos valstybių savarankiškas požiūris į savo istoriją, įvertinant 1940 m. okupaciją
Genocidas – visa tai, ką padarė Gruzijos kariuomenė
Karo nusikaltimai – tik ne tai, ką Rusijos kariuomenė darė Čečėnijoje
Karo pabaiga – kai Gruzijos kariuomenė grįžta į kareivines, o Rusijos kariuomenė užima strategines vietas Gruzijos pasienyje (arba apsupa Gruzijos sostinę)
Konstruktyvios derybos – Rusijos kariuomenės įvedimas į suverenią valstybę
Migrantai – iš Abchazijos ir P. Osetijos karo metu savo noru pabėgę gruzinai (be teisės sugrįžti)
Pabėgėliai – tik rusai, osetinai (gruzinams ir čečėnams tai netaikoma)
Paliaubos – kai Rusijos kariuomenė šaudo, kiti – nesipriešina
Piliečių teisių ir laisvių gynimas – tik jeigu tie piliečiai gyvena už Rusijos ribų (Gruzijoje ir Baltijos šalyse)
Pozityvi veikla – Rusijos karas Kaukaze
Privertimas taikai – „taiki prievarta, vykdoma ginklu“ (ne okupacija, jei tai vykdo Rusija)
Referendumo rezultatai – iš anksto žinomas Rusijai palankus atsakymas
Regioninių problemų sprendimo sėkmė – laimi tas, kas veda konstruktyvias ir aktyvias derybas
Situacijos normalizavimas – gruzinų išvarymas iš gimtųjų vietų
Stabilizavimas – suverenios valstybės teritorijos užėmimas ir jos bombardavimas
Status quo – būna senas (iki stabilizavimo) ir naujas (po stabilizavimo)
Suverenios valstybės kariuomenė – geriau neginkluota, jei tai Gruzijos
Svetima kariuomenė suverenioje valstybėje – ne okupantai, jei kariuomenė Rusijos
Tarptautinė teisė – „Kosovas viską nubraukė“
Teisės ginti savo piliečius realizavimas – suverenios valstybės karinis puolimas
Teisėtumo atkūrimas – visa tai, ką padarė Rusijos kariuomenė
Teritorinis vientisumas – tai žmonių noras gyventi vienoje valstybėje
