Aštuonioliktųjų LR Konstitucijos metinių išvakarėse Lietuvos valdžia eilinį kartą pamynė svarbiausio šalies įstatymo nuostatas ir principus. Taip būtų galima įvertinti pasibaigusį balsavimą Seime dėl antkainių ribojimo. Vėl nugalėjo stambaus verslo interesai ir gobšumas. Nugalėjo vartotojų ir smulkaus verslo sąskaita. O juk LR Konstitucijos 46 straipsnis aiškiai sako, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“.
Valdžios keičiasi vadinamuoju švytuoklės principu, o tarnystė finansinių grupuočių, bet ne didžiosios visuomenės dalies interesams tebelieka. Nieko stebėtino, kad vadinama parlamentinė opozicija, besiskelbianti, jog valdo pusę balsų Seime, balsavime už antkainių ribojimą tos pusės tesurinko vos pusę.
Civilizuoto demokratinio pasaulio šalyse valstybė aktyviai kovoja prieš iškreiptą rinką, monopolijų įsigalėjimą, reguliuoja procesus, kurie pažeidžia viešąjį visuomenės interesą, konkurenciją ir t.t. Ypač tai akivaizdžiai atsiskleidė globalinės krizės akivaizdoje. Taigi, balsavimas dėl antkainių ribojimo tik patvirtino tiesą, kad Lietuva, deja, iki šiol nėra civilizuoto demokratinio pasaulio dalis, kuriame suprantama ir logiška, jog valstybė visada įsikiš ten, kur vienų interesai pažeidžia kitų.
Spekuliacijos, kad tai kvepia sovietizmu viso labo tėra demagogija. Negalima painioti kainų nustatymų su antkainių, viršpelnių ribojimu. Prie LLRI, dalies žiniasklaidos, politikų demagogijos jau esame įpratę. Tačiau pasirodo kai kurios organizacijos, kurių priedermė ginti smulkaus verslo, vartotojų interesus, deja, irgi stojo stambiųjų pusėn. Tenka pastebėti, kad prieš vartotojų interesus šįkart užsukta išties galinga propagandos mašina. Štai vienoje televizijos laidoje žinomas žurnalistas net bandė įpiršti mintį, jog nieko neatsitiko. Anot jo, lyginant su 2008 m., kainos nedaug tepakito. Tačiau nutylėta, kad per tuos porą metų ne tik pakito produktų galutinės kainos sudedamosios dalys, bet svarbiausia stipriai krito žmonių perkamoji galia. Žurnalistas turėtų gerai prisiminti kaip tvirtinant 2010 m. biudžetą buvo apkarpytos ir taip mažas pajamas gaunančių žmonių lėšos. Nors Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius kategoriškai neigia kartelinius susitarimus, tačiau apart to, kas priklauso ištirti atitinkamoms tarnyboms išlenda ir viena atrodytų nereikšminga detalė. Prekybos tinklai labai mėgsta anonsuoti akcijines prekes. Ar dažnai teko matyti, kad skirtinguose prekybos tinkluose tuo pačiu metu akcijos būtų taikomos toms pačioms prekėms? Ko gero, ne. Tokiu būdu gyventojai skatinami lakstyti po skirtingas parduotuves, ieškant pigesnių produktų. O juk užbėgęs į prekybos centrą, žmogus dažnai dar nusiperka ir vieną kitą neplanuotą prekę.
Be abejo, antkainių ribojimas yra tik vienas žingsnis, siekiant vartotojams užtikrinti objektyvesnes ir prieinamesnes kainas. Be to būtina didinti konkurenciją, skatinti smulkų verslą, suteikiant galimybes jo veiklai miestų centruose. Didieji prekybos centrai, priešingai, turėtų atsidurti užmiesčiuose, taip kaip yra Vakarų Eupopoje. Dominuojančią padėtį rinkoje taip pat reikia apriboti bent iki 20 proc. Aišku, jog reguliuojama turi būti ne tik prekybininkų, bet ir perdirbėjų veikla.
Beje, pastaruoju metu ypatingai iš LSDP lyderių lūpų dažnai tenka girdėti siūlymus grąžinti PVM lengvatas kai kuriems maisto produktams. Mintis lyg ir graži. Tačiau tenka prisiminti, kad ir LSDP valdymo laikais PVM lengvata, deja, vartotojo nepasiekdavo. Ja pasinaudodavo perdirbėjai ir prekybininkai. Tad akivaizdu kam tokie pasiūlymai galėtų vėl pasitarnauti.
Įvykdyti konstitucinę priedermę – ginti vartotojų interesus valdžia iš tikro turi daug būdų ir priemonių. Tačiau tam būtina politinė valia. O jos buvimas ar nebuvimas priklauso nuo politinio tvirtumo. Stipri valdžia sugebės tarnauti ir silpnesniam. Silpna – visada glausis prie stipresnių ir vykdys jų valią bei užsakymus.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
