Premjero Andriaus Kubiliaus padėtis tikrai nepavydėtina: pačių konservatorių pastangomis jis su visa Vyriausybe buvo priverstas tik iš šalies stebėti, kaip paskubomis sukurta darbo grupė Seime kuria naujus įstatymus. Naujieji mokesčių įstatymai negailestingai kritikuojami ir todėl, kad netinkamai parengti, ir todėl, kad ne laiku parengti, ir todėl, kad sujaukia visą mokesčių sistemą.
O kalčiausi vis tiek bus Vyriausybės vadovas ir jo Vyriausybė.
Negana to, kad Vyriausybės vadovo teiktų iniciatyvų nepalaikė partijos kolegos su Seimo pirmininke, bet ir Prezidentė, taip pat ir koalicijos partneriai liberalai, gąsdinę net pasitraukimu iš koalicijos. Jau kuris laikas žemiausius reitingus šalyje turintis premjeras paskutinėmis metų dienomis tikrai jų nepagerino, gal net dar galėjo pabloginti.
Buvęs premjeras Aleksandras Abišala sako, kad reikia prižiūrėti Vyriausybę, bet Seimas neturi dirbti už ją.
– Kaip Jūs vertinate tokią situaciją, kuri susidarė Lietuvoje, baigiantis metams, kai Vyriausybė atėjo su biudžetu į Seimą, ir jai buvo pasakyta, kad Seimas dabar pats sukurs įstatymus. Vyriausybė į visą procesą turėjo žiūrėti tarsi iš šalies. Ar tai nėra savotiškas nepasitikėjimo Vyriausybe pareiškimas?
– Reikia pripažinti, kad toli gražu ne nauja tokia situacija ir ne pirmą kartą. Ar turi Seimas klausyti Vyriausybės? Mano atsakymas – turi. Jeigu mes suteikėm jai įgaliojimus daryti vykdomuosius sprendimus, tai, mažų mažiausiai, viešumoje Seimas neturėtų imtis dirbti už Vyriausybę. Kas kiek supranta verslą, gali įsivaizduoti, kaip atrodytų akcininkų susirinkimas, kuris stovi direktoriui už nugaros ir vedžioja jo pieštuką. Tai yra visai neįsivaizduojama situacija. Kodėl taip yra valstybėje, aš nežinau. Aš įžvelgčiau nesupratimą, kaip reikia dirbti, manymą, kad Seimas yra aukščiau už viską. Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, kuri susitaria skirti Vyriausybę. Ir toje vietoje jo darbas baigiasi. Be abejo, parlamentinė kontrolė turi būti, reikia prižiūrėti Vyriausybę, bet nedirbti darbus už ją. Mano įsivaizdavimu, idealiu atveju Seimas neturėtų sugalvoti nė vieno įstatymo.
– Daugiau naudos ar žalos valstybei atneš jau sutartos mokesčių korekcijos ir tos, kurios dar laukia?
– Pradėsiu šiek tiek nuo toliau. Manau, kad daug kas, o aš tai tikrai, kai Andrius Kubilius tapo Ministru Pirmininku šitoje kadencijoje, tikėjomės nemažai. Tikėjomės tvirto finansinio valdymo, kas ir įvyko. Bet tikėjomės ir daugelio reformų. Nes akivaizdu reformoms daryti reikia dviejų komponentų: krizės ir politinės valios. Tai krizę turim puikiausią. O toliau – aš, ir kiek pasišneku su žmonėmis panašiai galvojančiais, esam stipriai nusivylę.
– Dėl politinės valios nebuvimo?
– Dėl politinės valios reformoms daryti nebuvimo. Yra kai kas padaryta. Tarkim, aukštojo mokslo reforma, yra kai kas pradėta, apie kai ką šnekama, bet dviejų esminių reformų nepradėta. Dėl to labai gaila ir apmaudu. Tai viešojo administravimo ir mokesčių. Tai, kas daroma su mokesčiais, yra daroma priešokiais, po gabalėlį, iš šen iš ten, nesuderintai. Tas pats taikytina ir 2008-ųjų refomai. Ir staiga vėl iš naujo, prieš Kalėdas, vėl reformos, tokios padrikos reformos.
– Norėčiau ginti premjerą. Sakot – politinės valios nebuvimas, bet premjeras šiuo atveju buvo nustumtas į šalį. Seimas ėmėsi iniciatyvos, pavadino prabangos mokesčiais ir ėmė juos kurti.
– Premjeras Andrius Kubilius dabar turėtų įsižeisti dėl mano žodžių, bet čia ir yra politinės valios nebuvimas. Nesugebėjimas įtikinti savo partijos narių, būnant ir partijos pirmininku. Arba jie pasitiki Vyriausybe ir leidžia jai dirbti, arba ją keičia. O tokia – nei šiokia, nei tokia bala, nei kepta, nei virta, nei lupta, nei skusta – yra negerai. Negerai, pirmiausia, todėl, kad žmonės tada nemato politinės sistemos aiškumo, tvirtumo, nes visiems norisi stabilumo ir supratimo „kas viršiausias kieme“. O, antra vertus, neįmanoma normaliai, tvirtai valdyti, ko labai reikia tokioje situacijoje, kai tu kiekvieną kartą jauti, kad bet kokiam sprendimui gali būti pasipriešinta ir primesta kita valia.
– Ar tai reiškia, kad norėdamas iš šitos situacijos išeiti oriai, pakelta galva, premjeras Andrius Kubilius turėjo pasakyti, kad jis jaučiasi įžeistas, kažkuria prasme, ir pasitraukti, atsistatydinti.
– Na, jeigu atvirai šnekant, tai pakelta premjero galva man ne tiek rūpi, man labiau rūpi pakelta valstybės galva. Kad valstybės galva būtų pakelta, be abejo, labai naudinga, kad premjeras tvirtai galėtų įgyvendinti savo valią, kokia ji bebūtų. Jeigu ta valia nepriimtina jo partijai ir koalicijai, tada reikia taip ir sakyti, tokia valia nepriimtina ir toks premjeras nepriimtinas.
– Lietuvoje, jeigu trūksta pinigų biudžetui, tai visą laiką imama iš žmogaus: kažkam atimama, kažkam neduodama. Bet nėra sistemos ir tvarkos, kaip gaivinti ūkį, kaip sutvarkyti viešuosisus pirkimus, gerinti mokesčių surinkimą, kovoti su „šešėliu“. Ar čia Jūs įžvelgiate pakankamas Vyriausybės pastangas?
– Tai dar vienas nusivylimas, ko iš tikrųjų ir aš, ir daugelis tikėjosi, kad tomis pačiomsi krizės sąlygomis bus galima sutvarkyti minėtus dalykus. Tų pastangų yra, bet, mano nuomone, jos nėra pakankamos, dar yra nemažai ką padaryti. Ir su išlaidų mažinimu taip pat. Be abejo, visi šaukia, kad per mažai finansuojama daugelis valstybės sričių, bet nuo 2008-ųjų metų verslas susimažino atlyginimus daugiau nei 15 procentų, žinoma, žmonėms tai skaudu, bet jie išgyveno. Išgyveno ir verslas, jau stojasi ant kojų, didina eksportą ir visa kita. Kiek aš suprantu, valdžios sektorius susimažino daugiau kaip 5 procentais.
– Tai kas dabar nutarta, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas 4 procentais, Jūsų manymu gali būti sumažinta dar daugiau?
– Absoliučiai taip. Tik yra tokia taisyklės, kad tokiais krizės atvejais ir ypač versle, bet, man regis, ir viešajame gyvenime, vienas iš blogiausių sprendimų yra mažinti visiems po lygiai.
– Žinot, aš esu girdėjusi Jūsų pokalbį su tuometiniu premjeru Gediminu Kirkilu. Ir tada Jūs sakėte, kad, nepaisant gerų Jūsų santykių, Jūs niekada nebalsuotumėte už kairiuosius, nes esate įsitikinęs dešinysis. Ar po to, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė metų pradžioje pranešė, kad krizė baigėsi, metų viduryje tvirtino, kad ne tik nebus įvedama jokių naujų mokesčių, bet ir nebus didinami jau esami, metų pabaigoje mums patvirtina naujus mokesčius ir kalba apie dar kitus moksčius kitąmet, kaip manote, ar nesumažės dešiniųjų elektoratas?
– Mano dešinieji įsitikinimai nepriklauso nuo valdžios. Tai yra įsitikinimai, tai yra vertybinis dalykas, o balsavimas yra truputį kitas dalykas – remiesi vertybėmis ir žiūri ar kas nors bent panašaus yra ant stalo.
– Jeigu Jums šiandien, kaip dėstytojui, reikėtų parašyti pažymį dabartinei Vyriausybei, kaip Jūs ją įvertintumėte?
– Be abejo, patenkinamai. Nes, jeigu neigiamai – tai mes jau būtume gatvėse ir tą Vyriausybę būtume vertę, jeigu būtų teigiamas, geras, nereiktų galvoti už ką balsuoti kituose rinkimuose.
Nemira PUMPRICKAITĖ
