Leonidui 98-eri, o po kelių mėnesių jis turėtų atšvęsti ir 99-erių sukaktį. Bet ukrainietis reguliariai du kartus per savaitę žengia į teniso kortą ir treniruojasi mažiausiai po valandą.
„Aš noriu sąžiningai prisipažinti, nėra lengva. Kai buvau 95-erių, buvo lengviau, o dabar 98-erių jaučiu sunkumą – greičiau uždustu“, – sako tenisininkas Leonid Stanislavskyj.
„Kai pirmą kartą aš jį pamačiau, galvojau aš tik iš krepšio jam mėtysiu kamuolius ir jis atmušinės juos, bet pasirodo su juo galima visiškai pažaisti pilnai netgi geimus. Servuoja, iš oro žaidžia mažoj aikštelėj, pilnoj aikštelėj“, – kalba treneris Vitalijus Dūda.
Tenisą Leonidas žaidžia jau beveik 70 metų ir yra laimėjęs ne vieną medalį pasaulio senjorų čempionatuose. Tenisas, kaip jis sako – visas jo gyvenimas. Leonidas pernai buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą, kaip vyriausias pasaulio tenisininkas.
„Mano svajonės susijusios su amžiumi. Pirmiausiai pragyventi iki 100 metų. Liko nedaug. Kharkive teniso treneris sakė, jei sulauksiu jis mane nusiveš į US Openą. Kita svajonė – pažaisti su geriausiais pasaulio tenisininkais“, – tvirtina L. Stanislavskyj.
Leonidas įgyvendino vieną iš didžiausių savo svajonių – žaidė su legendiniu tenisininku Rafaeliu Nadaliu. 98-erių ukranietis sako, kad svajonių jo gyvenime dar liko ir dabar jis norėtų sužaisti su Šveicarijos teniso maestro Rodžeriu Federeriu ir Novaku Džokovičiumi, kurių žaidimą stebi ir savo planšetėje.
„Aš naudojuosi išmaniuoju telefonu. Dažnai juo naudojuosi. Turiu ir planšetę. Stengiuosi neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų“, – pasakoja L. Stanislavskyj.
Rusijos agresija Ukrainoje privertė jį palikti savo gimtąją šalį ir iš Kharkivo ieškotis naujų laikinų namų. Taip jis atsidūrė Lietuvos sostinėje, kur, sako, pas mus yra viskuo patenkintas.
„Gyvenau Kharkive ir nenorėjau išvažiuoti. Iki dabar ten butas stovi užrakintas. Bet mano dukra, taip pat kaimynas, privertė, įsodino į mašiną ir išvežė. Dukra Lenkijoje, jos vyras miręs ir ji mane priglaudė, tuomet išvykau žaisti į senjorų pasaulio čempionatą Amerikoje“, – kalba L. Stanislavskyj.
Išgyvenęs per Antrąjį pasaulinį karą Leonidas sako net baisiausiame sapne nesapnavo, kad vėl ateis diena, kai reikės bėgti nuo karo iš savo gimtosios šalies.
„Mano dukrai yra 72 metai, tai jai pačiai jau reikia pagalbos. Man niekas nepadeda. Pas mane anūkė Amerikoje, bet ji turi savų užsiėmimų ir aš neprašau jokios pagalbos. Tik po turnyro pagyvenau pusantro mėnesio“, – sako L. Stanislavskyj.
Paklaustas apie savo ilgaamžiškumo paslaptį Leonidas sako, kad visą gyvenimą valgė beveik viską, tik svarbu nepersivalgyti ir maistą gerai sukramtyti. Vengia riebių produktų, bet labai mėgsta lašinius. Rytais valgo varškę, o svarbiausia, anot jo, kasdien fiziškai judėti ir emocinė būsena. Leonidas stengiasi su žmonėmis sutarti draugiškai ir gyventi taikiai.
„Nerūkau. Pasakyti, kad aš negeriu, negaliu. Kai susirenka kompanija, išgeriu 25 gramus. Tris kartus galiu. Degtinės. Savo receptu su imbieru ir avietėm“, – kalba L. Stanislavskyj.
Artimiausi Leonido planai sausį skristi į Australiją ir sudalyvauti tarptautinėse senjorų varžybose.
