1. Salierai, agurkai ir gūžinės salotos turi neigiamų kalorijų. Matematika paprasta – šiems produktams virškinti organizmas išeikvoja daugiau energijos nei gauna su jais. Panašiai teigta ir apie kadaise populiariąją kopūstų sriubos dietą, ir apie ananasus. Toks kalorijų balansavimas skamba viliojančiai, bet... pasak mitybos specialistų, iš tiesų neegzistuoja toks produktas, kuris turėtų mažiau kalorijų nei organizmui prireiktų jį suvirškinti. Vienintelis teigiamas dalykas – kad visos šios daržovės išties yra nekaloringos, jų užvalgius greitai
pajuntamas sotumas. Taigi jei norite sulieknėti, galite jų valgyti drąsiai, net didžiausiomis porcijomis.
2. Treniruotė tuščiu skrandžiu privers sudeginti daugiau riebalų. Viskas atrodo logiška – kūnui prireiks daugiau energijos sportuojant, taigi nevalgymas prieš treniruotę paspartins riebalų deginimą. Tačiau
tiesa yra kiek kitokia. Pasirodo, iš tiesų sportuojant tuščiu skrandžiu per treniruotę riebalų kalorijos dega sparčiau, tačiau iškart po jos, organizmas tarsi atsitokėjęs po disbalanso ima veikti „energijos taupymo“ režimu ir kurį laiką kalorijas degina kiek lėčiau nei įprastai. Taigi bendra per dieną sudegintų kalorijų suma – ta pati. Valgyti ar nevalgyti prieš treniruotę – tik jūsų asmeninis pasirinkimas, kurio neverta per daug sureikšminti. Tiesa, specialistai pataria: jei sportuosite lengvai užkandę, tikėtina, kad treniruotė bus intensyvesnė, padidės ištvermė, todėl kūno linijos gali dailėti greičiau. Tinkamiausias maistas prieš
sportą – keletas vaisių skiltelių ar riekelė neskaldytų grūdų duonos.
3. Visos kalorijos – lygiavertės. Tikriausiai girdėjote tokius teiginius, esą kalorijos yra tiesiog
kalorijos, ir visai nesvarbu, iš kur jas gausite: ar suvalgysite didelį dubenį garuose troškintų daržovių, ar vieną porciją ledų. Tačiau tai – ne visai tiesa. 100 kalorijų, gautų iš šokolado, nėra lygiavertės 100
kalorijų, gautų iš morkų. Kūnas išeikvos 50 procentų daugiau energijos žalioms daržovėms virškinti, o ne burnoje tirpstančiam šokoladui. Kita vertus, mažai apdorotas maistas, pavyzdžiui, neskaldytų grūdų duona,
obuoliai ar cukinijos – kupini maistingųjų medžiagų ir maistinių skaidulų, kurios skatina medžiagų apykaitą ir suteikia organizmui jam reikalingų vitaminų bei mineralų. Renkantis tokį maistą natūraliai suvalgoma...
mažiau.
4. Kalorijos turi degti iš riebalų. Todėl sporto klube noriai užgulate kardiotreniruoklius! Su jais galima
dirbti neskubant, pasiekiant 60–70 procentų maksimalaus širdies ritmo ir toks intensyvumas leis sudeginti daugiau riebalų kalorijų (taip treniruojantis iš 100 sudegintų kalorijų 60 procentų jų sudega iš riebalų ir
40 procentų – iš kūne esančių angliavandenių). Kokia problema? Ogi svarbiausia – bendras sudegintų kalorijų skaičius. Visai nesvarbu, iš kur organizmas jų ima. Todėl treniruojantis nedideliu intensyvumu sudega mažiau kalorijų. Kad sudegin tumėte jų daugiau per trumpiausią laiką, teks paplušėti prie intensyvių pratimų. Pavyzdžiui, bėgiojimą ristele paįvairinkite kelių minučių sprintu. Beje, intensyvios treniruotės suaktyvina medžiagų apykaitą 24 valandoms po treniruotės, o tai leidžia be papildomų pastangų
per dieną sudeginti 100 kalorijų daugiau.
5. Jei norite numesti svorio, rinkitės kardiotreniruotes. Kai reikia mesti svorį, svarbiausia tampa judėti ir prakaituoti, o ne tobulinti visus kūno raumenis. Taigi parankiausiais treniruokliais tampa dviratis ar bėgimo takelis. Tačiau jėgos treniruotė vis dėlto padeda kur kas efektyviau deginti riebalus nei monotoniška kardiotreniruotė. Formuojant raumenis spartėja medžiagų apykaita, todėl galite sudeginti daugiau kalorijų ne tik per treniruotę, bet ir po jos, pavyzdžiui, sėdėdami biure prie stalo ar žiūrėdami televizorių. Tiesa, tai nereiškia, kad galima apskritai numoti ranka į kardiotreniruoklius. Jie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, be to, taip galite sudeginti gana daug kalorijų per palyginti trumpą laiką. Tokia mankšta
tampa puikia įžanga į rimtesnes treniruotes ar alternatyva joms, kai savijauta neleidžia sportuoti intensyviau (pavyzdžiui, per menstruacijas).
6. Sportuojant šaltame ore sudeginama daugiau kalorijų. Ką gi, pripažinsime: tai – pusiau tiesa. Sportuojant šaltame ore kūnui prireikia daugiau energijos, kad sušiltų ir imtų išskirti prakaitą. Tačiau šis skirtumas toks menkas, kad jokių apčiuopiamų rezultatų tikrai nebus. Taigi svarbiausia – apskritai sportuoti, o kur tai daryti šaltuoju metų laiku, lauke ar sporto salėje – jūsų pasirinkimas.
7. 6 mažos maisto porcijos per dieną spartina medžiagų apykaitą. Dauguma esame įpratę valgyti tris kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę. Todėl teiginys, esą visą maistą reikėtų padalyti į šešias mažesnes porcijas, kurias skirtų vienodi laiko tarpai, skamba kaip tikra mitybos plano revoliucija. Neva toks mitybos režimas turėtų labiau išjudinti medžiagų apykaitą ir kalorijos degs sparčiau. Deja, mokslinės studijos parodė, kad šešios nedidelės maisto porcijos per dieną kalorijų deginimo spartumui neturi jokios įtakos. Tiesa, tai nereiškia, kad šis mitybos planas neturi teigiamų bruožų. Kaip tik toks valgymo režimas leidžia išvengti alkio priepuolių ir efektyviausiai saugo nuo persivalgymo.
8. Kad numestumėte svorio, per treniruotę turėtumėte sudeginti ne mažiau nei 250 kalorijų. Kad numestumėte pusę kilogramo per savaitę, kasdien turėtumėte papildomai sudeginti po 500 kalorijų. Tačiau jei tokia treniruotė jums atrodo sunkoka, iš pradžių galite pagudrauti kitaip: kasdien papildomai sudeginti
po 250 kalorijų (pavyzdžiui, pusvalandį intensyviai minant dviratį) ir suvalgyti 250 kalorijų mažiau. Vis dėlto svorio metimas nėra tokia paprasta matematika. Vertėtų atsižvelgti ne tik į tai, kiek kalorijų suvartojate ar „išsportuojate“ per savaitę, bet ir tai, kaip jums pavyksta išlaikyti tokį režimą ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, jei visą mėnesį atkakliai sportuodami kasdien vieną savaitgalį treniruotes praleisite, svoris vis tiek sėkmingai kris.
