Kultūros normų įtaka. Dar niekada niekas taip iš kailio nesinėrė, norėdamas parduoti kokį nors skanėstą, kaip dabar. Ir, savaime suprantama, informacijos apie nutukimo žalą taip pat nebetrūksta. Vis dėlto susilaikyti sunkiau nei gyventi sveikai, todėl dauguma nueina paprasčiausiu keliu – renkasi produktus (kartais – nelabai tinkamus).
Maistas kaip būdas greitai pasitenkinti. Šokoladukas po kiekvienos nesėkmės – gana žalingas įprotis.
Maistas kaip raminamieji. Daugelis žmonių valgo todėl, kad nervinasi. Maistas pakelia cukraus lygį kraujyje ir žmogus nusiramina. Kadangi sotumo centras daugybe nervų galūnėlių susijęs su kitomis smegenų dalimis, pasitaiko, kad susinervinęs žmogus pajunta alkį. Be to, valgant stimuliuojama endorfinų (laimės hormonų) gamyba.
Maistas kaip antidepresantai ir būdas sumažinti įtampą. Su depresija susiduria milijonai žmonių. Smegenų ląstelėse krenta serotonino lygis, imama pilnėti – aktyvumas sumažėja, tačiau maisto suvartojama tiek pat.
Persivalgymas kaip protestas prieš save ar kitus. Bandymai sulieknėti iki „idealių“ matmenų arba laikytis beveik neįmanomos dietos dažnai baigiasi nusivylimu. Tada persivalgymas tampa vienu iš būdų pasipriešinti nepakeliamam spaudimui.
Iškreiptas savo kūno suvokimas. Dėl to imama badauti arba persivalgoma. Vaizdas, kurį toks žmogus mato veidrodyje, neatitinka realybės.
Aplinkybės ir išgyvenimai šeimos viduje. Tikriausiai ir jums vaikystėje rūpestingi tėvai liepdavo viską suvalgyti iš savo lėkštės iki paskutinės kruopelytės. Mažyliai, norėdami įtikti mamai, neretai valgo gerokai daugiau, negu jiems reikia, ir dėl to gadinasi sveikatą.
Meilės stoka. Tikėsite ar ne, santykį su maistu iškreipia elementarus meilės, šilumos ir supratimo stygius. Tai viena iš dažniausių mitybos sutrikimų priežasčių.
Logiškai mąstant, keista, kad iš viso liko „normaliai“ besimaitinančių žmonių. Dietos, badavimas ir laisvinamieji nė trupučio nepadeda, kaip ir specialūs rūbai ir kitos gudrybės. Kol žmogus pats arba kartu su specialistu nenustato antsvorio priežasties, gerų rezultatų tikėtis naivu. Geriausiu atveju pavyks truputį sulieknėti, bet svoris ir vėl sugrįš.
Problemą galima išspręsti suvokus, kad priklausomybė nuo maisto yra įveikiama, tačiau reikia įdėti pastangų. Jeigu žmogus tai supras, paaiškės ir tai, kodėl pasiekti tikslo nepavyko. Svarbiausia pašalinti antsvorio priežastį – visa kita išsispręs bėgant laikui.
