Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai atliko du mėnesius trunkantį tyrimą, norėdami nustatyti, koks socialinių tinklų ir jų vartotojų atsparumas prieš asmeninių duomenų rinkėjus.
Per du mėnesius tik socialiniame tinkle „Facebook“ mokslininkams pavyko gauti beveik 250 GB informacijos apie vartotojus naudojant „socialinius botus“ pagalba. Tai programos, imituojančios žmonių elgesį.
Kanados sociologai teigia, kad į „Facebook“ grynai moksliniais tikslais paleido 102 „botus“. „Botai“ susikūrė asmeninius tinklalapius su nuotraukomis, o programų funkcionalumas leido joms kviesti į draugus, siųsti žinutes ir t. t.
Paleisti „botai“ vartotojams išsiuntė 5053 žinutes. Kiekviena programa per dieną galėjo išsiųsti iki 25 žinučių, kad nesuveiktų „Facebook“ apsaugos nuo brukalų sistema. Per kelias pirmąsias dienas 19 proc. pakvietimų (976) buvo priimti vartotojų.
Per likusį tyrimo laiką „botai“ išsiuntė dar 3517 pakvietimus savo naujiesiems „Facebook“ „draugams“. 2079 iš jų buvo priimti. Norėdami padidinti savo galimybes, „botai“ siuntė pakvietimus tiems, su kuriais turėjo bendrą draugą.
Mokslininkai teigia, jog socialiniai tinklai yra labai pažeidžiami asmeninių duomenų rinkėjų prasme. Maždaug 8 ir 10 vartotojų patiki „botų“ gudrybėmis.
Tyrimo autoriai teigia, jog „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų apsaugos mechanizmai nepakankamai intelektualūs ir kol kas negali atskirti tikro vartotojo nuo „boto“, net kai pastarasis veikia visiškai automatiškai.
Mokslininkai įspėja, kad ateityje šios ar panašios metodikos pagrindu bus realizuotos duomenų rinkimo kampanijos, apimsiančios dešimtis ar net šimtus tūkstančių vartotojų.
