Apie tai, ko ir kodėl neverta pasakoti darbe, rašo psichologas ir knygų apie emocinį intelektą autorius dr. Travis Bradberry. Štai pagrindiniai dalykai, kuriais jis siūlo nesidalyti darbe:
Kaip tu nekenti savo darbo
Paskutinis dalykas, kurį visi nori išgirsti darbovietėje – kokia tai šlykšti vieta ir koks blogas darbas, kurį dirbate. Skųsdamasis dėl to, kad darbas tau nepatinka, sėkmingai susikursi negatyvaus žmogaus ir blogo komandos žaidėjo įvaizdį. Kas blogiausia, toks požiūris smukdo bendrą kolegų moralę ir vadovai linkę greitai „išgaudyti“ nepatenkintuosius tam, kad juos pakeistų daugiau entuziazmo rodančiais darbuotojais.
Koks nekompetentingas kolega
Visuose darbovietėse yra žmonių, kurių kompetencijos nėra pakankamos. Su tuo reikia susitaikyti. Pasakodamas kitiems, kaip blogai dirba kitas žmogus, nieko nelaimėsi. Be to, tai gali atrodyti kaip beviltiškas bandymas pasirodyti geriau svetimų nesėkmių fone. O svarbiausia – tokios kalbos grįš bumerangu, nes kolegos neišvengiamai susidarys apie tave prastą nuomonę.
Tai, kiek uždirbi
Kiek tu uždirbi, gali pasakoti savo tėvams. Kolegoms to visiškai nebūtina girdėti, nes kalbos apie uždarbį sukuria slogią nepasitikėjimo nuotaiką. Reikalas tas, kad paskirstyti pinigus visiškai sąžiningai – visada sunku, tad šiokia tokia neteisybė tikrai gali išaiškėti. Aišku, visi jaučia didelę pagundą apsikeisti su kolegomis informacija apie tai, kiek kas uždirba. Tačiau tai padarius, kelio atgal nebebus. Žiūrėdamas kaip dirba kiti, nuolat atsiminsi ir tai, kiek jie uždirba ir svarstysi, ar jie verti tų pinigų.
Diskusijos apie religinius ir politinius įsitikinimus
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kitaip, tačiau tikėjimas ir politika – labai asmeniški dalykai, glaudžiai susiję su kiekvieno žmogaus identitetu. Todėl diskusijoms apie juos – ne vieta darbovietėje. Įžeisti esminius kito žmogaus vertybinius įsitikinimus – vienas nemandagiausių dalykų, kurį įmanoma padaryti. Svarbu atsiminti ir tai, kad nors savo vertybių viešinimas gali sukelti didesnį vienų palankumą, tai gali atstumti kitus.
Jeigu kalba vis dėlto pasisuka apie politiką arba religiją, verta išklausyti kitų nuomonės, tačiau neskubėti jos apibendrinti arba jai prieštarauti – vertybiniai nesutarimai tiesiausias kelias į sunkiai išsprendžiamą ir rimtą konfliktą. Mažai tikėtina, kad ginčydamasi su kolega dėl to, ar egzistuoja Dievas, tu priversti jį pakeisti savo nuomonę – žmonės retai ir sunkiai keičia savo įsitikinimus. Viskas ko pasieksi – į blogąją pusę pasikeitusi nuomonė apie tave.
Asmeninė informacija „Facebook“
Vienas pavojingiausių dalykų, kurį tavo viršininkas gali pamatyti prisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros – tai tu, kepantis šašlykus su savo draugais kažkokiam sode, ir detalūs, necenzūruoti tavo draugų komentarai apie tą vakarą. Atrodytų, nieko blogio šioje situacijoje nėra, ji kone natūrali šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau tokios smulkmenos dalykinės reputacijos „nepataiso“. Gali būti, kad prisižiūrėjęs tavo „balių festivalių“ nuotraukų, viršininkas ilgai galvos prieš skirdamas tau atsakingą užduotį arba siūlydamas paaukštinimą. Akivaizdu, kad noras pasirodyti tikrai nevertas tokios rizikos.
Nenorintiems „cenzūruoti“ savo turinio „Facebook“, rekomenduojama tiesiog nepradėti ten draugysčių su kolegomis – palaikyti profesiniams ryšiams yra kiti socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Linkedin“.
Intymaus gyvenimo detalės
Žmonės, su kuriais dirbi, iš tikrųjų visai nenori žinoti, koks mažybinis vardas labiausiai patinka tavo išrinktajam arba išrinktajai. Galbūt pikantiškos tavo asmeninio gyvenimo detalės ir priverčia nusišypsoti bendradarbius, tačiau iš tikrųjų jos kelia didelį sumišimą. Dar blogesnis dalykas – pradėti garsiai narplioti kito žmogaus romantiškus santykius ir charakterį. Bet kokios pastabos, susijusios su intymiu kolegų gyvenimu, gali nuskambėti kaip agresyvus kišimasis į privačią erdvę, o tai – puikus būdas tapti itin nepageidaujama persona.
Grubūs juokeliai
Kuo baigiasi grubių juokelių „skaldymas“ geriausiai atskleidžia pop žvaigždžių patirtys. Iš nuolatinių pramogų pasaulio skandalų galime išmokti vieną svarbų dalyką – visada žiūrėk ką ir kam sakai. Nepamatuoti juokeliai apie negalią, seksualinę orientaciją, pinigus, tautybę, lytį ir t. t. gali skaudžiai kliudyti kitą žmogų ir priversti jį siaubingai jaustis. Dar daugiau – siaubingai pasirodys ir taip pokštaujantis žmogus. Jei nepažįsti žmogaus artimai, negali žinoti, kokia jo gyvenimo istorija, o tai reiškia, kad net nenorėdamas gali įžeisti. Beje, tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime protingi, subtilūs pokštai kur kas efektyvesni.
Tai, kad ieškai kito darbo
Kai darbe prasitari, jog planuoji mesti šitą darbą ir jau ieškai kito, automatiškai tampi žmogumi, kuriam niekas nebenori skirti savo laiko ir jėgų. O kam gi aiškinti tau naujus dalykus, mokyti, duoti naujas užduotis ir projektus, jeigu vis tiek netrukus dirbsi kitą darbą? Akivaizdu, kad apie naujo darbo paieškas prasitaręs žmogus padaro sau meškos paslaugą ir yra pasodinamas ant „atsarginių suolelio“ dabartiniame darbe. O kas jeigu naujo darbo paieškos užtruks arba bus nesėkmingos? Apie tai, kad ketini keisti darbą geriausia pasakyti tik tuomet, kai jau esi priimtas į naują darbovietę.
