Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus. Kokie jie bus, nemaža dalimi priklauso ir nuo tėvų, kurie skiepija savo atžaloms pirmuosius finansinio atsakingumo įpročius ir teikia pagalbą savarankiško gyvenimo pradžioje.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, siekdamas padėti susiorientuoti studentiško gyvenimo labirintuose, pateikia svarbiausius faktus iš pavasarį atlikto studentų finansinės situacijos tyrimo bei dalijasi patarimais būsimiems studentams ir jų tėvams. Tačiau jie pravers ir tiems, kurie studentišką duoną kremta jau ne pirmus metus.
Faktas nr. 1
Š.m. rugpjūčio 1 d. Manocreditinfo.lt sistemos duomenimis, daugiau nei 98 tūkst. jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus turėjo pradelstų mokėjimų. Vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekė 2156 Lt, o per metus tokio amžiaus skolininkų padaugėjo beveik 40 proc.
Studentų finansinės situacijos tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei 13 proc. studentų jau turi ar yra turėję finansinių įsipareigojimų. Iš vienos pusės, finansiniai įsipareigojimai jaunus žmones disciplinuoja, kita vertus, pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad studentai ne visuomet juos valdo atsakingai. Spartų mokėjimus pradelsusių skolininkų gausėjimą lemia ne tik studentų finansinė situacija, bet ir jaunatviškas lengvabūdiškumas. Dažnas studentas mano, kad pamiršus sumokėti 20 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, pasaulio pabaiga neateis. Ko gero, jie teisūs, tačiau toks elgesys gali lemti neišsipildžiusias svajones. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Kaskart nusprendus atidėti, kad ir nedidukės skolos sumokėjimą, galima „užsidirbti“ neigiamą įrašą asmens kredito istorijoje. O įrašas liudija, kad žmogus nesugeba valdyti savo finansų, laiku padengti įsipareigojimų ar atsiskaityti už paslaugas, ir gali tapti kliūtimi netikėčiausiu gyvenimo momentu – pavyzdžiui, kreipiantis kredito nuosavam būstui.
Faktas nr. 2
Vidutinės studentų pajamos – 615 litų per mėnesį, o beveik 80 proc. studentų svarbiausias pajamų šaltinis yra tėvų parama.
Pagrindinis studentų „darbas“ yra studijuoti, o kai jaunimo nedarbo lygis – dviženklis, nieko keisto, kad studentams gyvenimą finansuoja tėvai. Vis dėlto neribota jų parama gali padaryti meškos paslaugą savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunuoliui. Tėvai savo paramą turėtų paversti „atlyginimu“ studentui, o jo mokėjimo sąlygas – numatyti iš anksto. Kas mėnesį gaudamas fiksuotą „užmokestį“ studentas priartės prie dirbančiojo, kuris visuomet žino, kada bus pervestas atlyginimas ir kokio jis bus dydžio. Suprantama, tėvams nuspręsti, kokią sumą skirti studijuoti pradedančiai atžalai nėra paprasta. Čia pagelbės išlaidų fiksavimas pirmaisiais studijų mėnesiais. Faktinė informacija bus pagrindas tėvams sprendžiant dėl skiriamos sumos dydžio, o vaikams – finansinės atsakomybės ir pinigų valdymo įgūdžių ugdymo priemonė. Tėvams taip pat vertėtų atsikratyti įpročio „pridėti" litą kitą ar atsiliepti į atžalos gailų prašymą pervesti šį mėnesį kiek daugiau. Juk dirbantis žmogus retai gali tikėtis, kad nuėjus pas viršininką ir paprašius kiek pridurti prie atlyginimo, jo sumanymas išdegs. Geriausiu atveju viršininkas sutiks skirti avansą, kuriuo bus sumažintos kito mėnesio pajamos.
Faktas nr. 3
Pritrūkę pinigų 60 proc. studentų mažina vartojimą, 34 proc. naudoja santaupas, o 24 proc. papildomos dotacijos prašo iš tėvų.
Tyrimo duomenimis, net 91 proc. studentų mėnesio pabaigoje bent retkarčiais pritrūksta pinigų. Tą jaunuolių dalį, kuri finansines spragas kamšo mažindama vartojimą, galima tik pasveikinti su racionaliu ir atsakingu sprendimu. Tačiau beveik ketvirtadaliui papildomas dotacijas teikia tėvai. Tokia „paslauga“ ne tik nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, bet ir sukuria iliuziją, kad pinigai – neribotas išteklius. Žinoma, jei susiduriama su kritinėmis situacijomis tokiomis kaip liga, nelaimė ar pan., paremti tiesiog būtina, tačiau kitais atvejais nusileisti nederėtų. Papildomą tėvų paramą vertėtų prilyginti greitajai pagalbai – jei pacientui lūžo koja, greitoji pagalba atskuba, tačiau mažiau rimtais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas pacientą nevyksta.
Faktas nr. 4
Vidutinės studento išlaidos siekia 567 Lt per mėnesį.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai nedidelė suma, tačiau nederėtų pamiršti, jog studentai – ne tik bene išradingiausia visuomenės dalis, bet ir „auditorija“, kuri gali pasinaudoti nemažomis nuolaidomis, pavyzdžiui, viešojam transportui, kultūros renginiams ir t.t. Be to, keliese dalindamiesi bendrabučio kambarį ar nuomojamą butą studentai ženkliai sumažina būsto išlaikymo kaštus. Reikšminga ir „natūrinė“ tėvų parama. Jos sulaukia net 90 proc. studentų – tėvai jiems perka maisto produktus, drabužius, pripildo automobilio baką. Su lauknešėliais iš namų grįžta net ir uždirbantys 7000 Lt per mėnesį. Daugiau nei pusei jų ji padeda sumažinti išlaidas perpus ar daugiau. Žinoma, išlaidų vis vien per akis. Didžiąją dalį studentiškų pajamų „suryja“ maistas, būsto išlaikymas, apranga ir avalynė bei laisvalaikis. Tačiau visada galima rasti būdų šias eilutes šiek tiek sumažinti.
